- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė ieškinį dėl šmeižto britų transliuotojui BBC, paskelbusiam straipsnį, kuriame teigiama, jog Kijevas sumokėjo 400 tūkst. JAV dolerių (340 tūkst. eurų), kad būtų surengtas susitikimas su JAV lyderiu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
Ieškinyje, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, ginčijamas šiemet kovą publikuotas straipsnis apie tai, kad Kijevas pervedė tuometiniam D. Trumpo asmeniniam advokatui Michaelui Cohenui (Maiklui Koenui) „slaptą mokėjimą, kurio suma yra mažiausiai 400 tūkst. JAV dolerių“, kad 2017-ųjų birželį „parūpintų derybas“ tarp P. Porošenkos ir D. Trumpo Baltuosiuose rūmuose.
Per vieną britų teisės paslaugų firmą pateiktame ieškinyje sakoma, kad straipsnis padarė žalos P. Porošenkos reputacijai „politinėje ir verslo“ srityse ir sukėlė jam „rimto sielvarto ir keblumų“.
Dokumente priduriama, kad ypač didelės žalos padarė tvirtinimai apie „rimtą korupciją“, atsižvelgiant į P. Porošenkos „skatinamas tam tikras kovos su korupcija priemones Ukrainoje“.
Vienas BBC atstovas nurodė AFP, kad transliuotojas „negali komentuoti šios nagrinėjamos bylos“.
Straipsnis, kuris taip pat buvo aptartas viename televizijos reportaže, buvo parašytas remiantis „su susijusiais asmenimis glaudžius ryšius palaikančiais šaltiniais Kijeve“.
Jame sakoma, jog vienas „aukšto rango Ukrainos žvalgybos pareigūnas“ pareiškė BBC, kad pinigai buvo sumokėti, nes Kijevo ambasada Vašingtone „galėtų parūpinti Porošenkai ne daugiau kaip trumpą progą nusifotografuoti su Trumpu“.
Ukrainos prezidentas susitiko su JAV lyderiu Baltuosiuose rūmuose 2017-ųjų birželį.
Prieš susitikimą nuskambėjo spėlionių, kad D. Trumpas atsisakys priimti P. Porošenką.
Baltieji rūmai, kaip įprasta, iš anksto nepranešė apie susitikimą ir apibūdindami jį pavadino renginį neformaliu pokalbiu su JAV prezidentu.
Pastaruosius trejus metus Vašingtono ir Kijevo santykiuose dominavo pastangos pažaboti destabilizuojantį Maskvos palaikomą sukilimą Rytų Ukrainoje.
Šis konfliktas nusinešė apie 10 tūkst. žmonių gyvybių ir paaštrino įtampą tarp Vakarų ir Kremliaus.
Kijevas nerimauja, kad D. Trumpas, atrodo, dažnai nenori reikalauti iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino išspręsti separatistinę krizę.
Ukrainiečiai kitų metų kovą rinks naują prezidentą. Daugelis apžvalgininkų prognozuoja, kad nuo 2014-ųjų pareigas einantis P. Porošenka sieks antros kadencijos, nors šis dar oficialiai nepatvirtino savo planų.
Korupcija buvo viena iš svarbiausių priežasčių, paskatinusių ukrainiečius 2014-ųjų pradžioje išeiti į gatves ir nuversti prorusišką vyriausybę.
Vis dėlto tiek Ukrainos, tiek Vakarų stebėtojai ne kartą abejojo provakarietiško P. Porošenkos ryžtu pertvarkyti šalies politinę sistemą, kenčiančią nuo kleptokratijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Švedija kitais metais į NATO misiją Latvijoje siųs savo karius
Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. ...
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...