Rinkimai buvusioje sovietinėje Moldovoje šį savaitgalį nuspręs tai, kokiu mastu ji laikysis integracijos į Europą kelio nepaisydama Rusijos, kaimyninei Ukrainai stengiantis suvaldyti dėl panašios proeuropietiškos linijos kilusį karą.

Moldova – viena mažiausių ir skurdžiausių Europos valstybių vakariniame buvusios Sovietų Sąjungos pakraštyje – prie pagrindinės Europos srovės priartėjo labiau nei bet kuri kita iš buvusių sovietinių respublikų, išskyrus Baltijos valstybes.

Tačiau artinantis lapkričio 30-osios parlamento rinkimams apklausos rodo, kad Moldovos visuomenė smarkiai nesutaria dėl to, ar laikytis šio kelio, ar keisti kursą ir prisidėti prie Rusijos vadovaujamo ekonominio bloko.

Nuo 2009 metų valdančio trijų partijų Aljanso už europinę integraciją nustatytas kursas išėjimo prie jūros neturinčiai Moldovai, kurioje gyvena 3,5 mln. žmonių ir kuri ribojasi su Ukraina bei Europos Sąjungos (ES) nare Rumunija, atnešė draudimą importuoti į Rusiją – didžiausią Moldovos energijos tiekėją – daržoves, vyną ir mėsą.

Nusivylimas prastais centro dešiniųjų koalicijos rezultatais kovojant su korupcija ir lyderių konkurencija, taip pat – nostalgija dėl sovietinių laikų stabilumo sekmadienį gali nulemti didelį balsų skaičių kairiesiems.

Tačiau Moldovos lyderiai sako esą įsitikinę, kad vis tiek išlaikys proeuropietišką kursą.

Premjeras Iurie Leanca (Jurijė Leankė) interviu „Reuters“ sakė nematantis atsitraukimo nuo proeuropietiško kurso ir prognozavo, kad santykiai su Rusija taps sklandesni.

Pavadinęs naują kontraktą dėl Rusijos gamtinių dujų tiekimo kitais metais „geru signalu“, I.Leanca sakė: „Grįšime į Rusijos rinką su geresnės kokybės vynu, vaisių ir daržovių produktais“.

Jei Aljanso partijos laimės pakankamai balsų ir atgaus daugumą 101 vietos parlamente arba bus priverstos sudaryti koaliciją su įtakingais komunistais – varžovais, bet nuosaikia proeuropietiška jėga, taip pat siekiančia stiprių ekonominių ryšių su Rusija, – Moldova toliau laikysis kurso į Europą, sako analitikai.

Proeuropietišką šalies nuostatą galėtų komplikuoti geras Socialistų partijos, kuri teikia pirmenybę prisijungimui prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos, rezultatas.

Socialistai, kurių lyderis neseniai susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, kad proeuropietiškas kursas atkirstų Moldovą nuo galingos ir stabilios sąjungininkės Rusijos, kuri gali aprūpinti pigiomis dujomis.

„Netikiu ES nuoširdumu net kai jie siūlo kreditus ir garantijas. Dabar tarp Rusijos ir Vakarų vyksta konfrontacija, kuriai diriguoja Jungtinės Valstijos. Bet mano šeima balsuos už Moldovos „rytinę“ plėtrą“, – sakė 62 metų pensininkas Igoris Troninas (Igoris Troninas).

Tačiau pirmasis nepriklausomos Moldovos prezidentas Mircea Sneguras (Mirča Sneguras), kritikuodamas socialistų lyderį Igorį Dodoną už derybas Kremliuje, „Reuters“ sakė: „Žmonės turi suprasti, kad grįžimas į pelkę, iš kurios stengėmės išbristi, nenuves prie nieko gera“.

Net jei socialistai sugebėtų patekti į kokią nors koaliciją, dauguma žmonių mano, jog ratifikavus pamatinį asociacijos susitarimą su ES ir moldavams jau be vizų keliaujant į Europą, šalis integracijos į Europą keliu nuėjo per toli, kad grįžtų atgal.

Yra gerų priežasčių, dėl kurių Moldova Rusijoje neužgauna tokio jautraus nervo kaip Ukraina. Moldovos sienos yra už maždaug 800 km nuo Rusijos ir lyderiai Kišiniove nedemonstravo suinteresuotumo naryste JAV vadovaujamame NATO.

Be to, Moldova su mažytėmis išlaidomis gynybai nerodo ketinimų jėga bandyti atgauti Padniestrę – Maskvos remiamą separatistinį anklavą, kuris buvo lyginamas su neseniai paskelbtomis „liaudies respublikomis“ Rytų Ukrainos separatistinio karo centre.