Tviterio žinutė – raktas nuo auksinio narvelio

Žmogaus teises ignoruojančioms arabų valstybėms iššūkį meta moterys. Rizikuodamos savo gyvybe, jos bando ištrūkti iš savo šalių, kurdamos neįtikimus pabėgimo planus ir pasitelkdamos socialinius tinklus.

Incidentas Tailande

Jei ne naujausios komunikacijos priemonės, vargu ar aštuoniolikmetės Rahaf Mohammed Alqunun noras tapti savo gyvenimo šeimininke nebūtų likęs tik svajone. Saudo Arabijos pilietė, bėgdama nuo savo šeimos, atsidūrė Tailande ir, naudodamasi socialiniais tinklais, savo sąjungininkais pavertė civilizuoto pasaulio piliečius ir organizacijas.

Vos pilnametystės ribą peržengusios merginos drama prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai per socialinius tinklus pasklido Tailando sostinės oro uosto viešbučio kambaryje užsibarikadavusios R.M.Alqunun maldavimas padėti.

Rahaf pasakojo, kad per kelionę Kuveite pabėgo nuo savo šeimos, nes prieš ją buvo fiziškai ir psichologiškai smurtaujama. Ji norėjusi prašyti prieglobsčio Australijoje, tačiau tranzitu atvykus į Tailandą iš jos buvo atimti dokumentai, ji buvo sustabdyta vietos imigracijos pareigūnų.

Nors turėjo tolesnei kelionei būtiną Australijos vizą, mergina baiminosi, kad bus deportuota į Saudo Arabiją, todėl užsibarikadavo viešbučio numeryje ir per "Twitter" pradėjo maldauti įvairių šalių jai padėti.

Padėjo viešumas

Rahaf drama tapo dar vienu įrodymu, kad įvairiomis visuomeninėmis reformomis savo įvaizdį gerinančiai Saudo Arabijai dar toli iki modernios valstybės modelio.

Kilus triukšmui pasaulio žiniasklaidoje, iš pradžių su mergina kategoriškai bendravę Tailando pareigūnai pakeitė toną. Išvakarėse aiškinęs, kad mergina neturi tinkamų dokumentų, todėl negali likti šalyje, Tailando imigracijos tarnybos viršininkas patikino, kad prievarta ji nebus išsiųsta ir leido su Rahaf susitikti Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR atstovams.

Saudo Arabijos žiniasklaidai šalies ambasados Bankoke atstovai tikino sulaukę merginos tėvo prašymo padėti susigrąžinti dukrą.

Pabėgėlės drama įvyko dar neatslūgus kritikos bangai dėl Saudo Arabijos ambasadoje nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi. Rahaf drama tapo dar vienu įrodymu, kad įvairiomis visuomeninėmis reformomis savo įvaizdį gerinančiai Saudo Arabijai dar toli iki modernios valstybės modelio.

Šalis seniai kritikuojama dėl vadinamosios globos sistemos, pagal kurią vyrai gali priimti sprendimus už savo giminaites moteris. Be bausmių už vadinamuosius moralinius nusikaltimus, joms gresia nužudymas dėl garbės – tam ryžtasi net artimiausi šeimos nariai.

Prašydama supratimo ir užtarimo Rahaf sakė, kad deportuota į gimtinę ji neišvengtų griežtos bausmės: "Mano šeima griežta. Mane laikė užrakintą kambaryje šešis mėnesius vien dėl to, kad nusikirpau plaukus." Merginos padėtį sunkino ir tai, kad ji išsižadėjo islamo – už šį aktą Saudo Arabijoje gali būti teisiama aukščiausia bausme.

Išnagrinėjus Rahaf skundą, primindama, kad pagal tarptautinę teisę prieglobsčio prašytojų negalima grąžinti į jų kilmės šalį, jei jų gyvybei ten gresia pavojus, UNHCR suteikė jai globą ir paprašė Australiją oficialiai išnagrinėti merginos prieglobsčio prašymą.


Rahaf Mohammed Alqunun – ne vienintelė drąsuolė, pasiryžusi savo gyvybės kaina ištrūkti iš arabų pasaulio. Žinia apie iš gimtinės pabėgusią ir laisvajame pasaulyje užuovėjos ieškančią Saudo Arabijos pilietę paplito dar neatslūgus įtampai dėl analogiškos istorijos, susijusios su kitos regiono šalies, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) atstove.

Tikėtina, kad būtent pastarosios, JAE princesės Latifos istorijos, kontekste paauglės iš Saudo Arabijos atvejis dar aštriau kelia užsienio valstybių, pirmiausia tų, kurios deklaruoja pagarbą žmogaus teisėms, atsakomybės klausimą.

Juolab kad Latifos pabėgimas baigėsi tragiškai, žmogaus teisių gynėjams bergždžiai ieškant atsakymų, kas iš tikrųjų vyksta du veidus – modernų ir nuolankų griežtoms islamo normoms – turinčiose arabų valstybėse.

Įtakingas ir labai turtingas

Apie pabėgimą iš auksinio narvelio 32-ejų Dubajaus emiro, JAE premjero ir viceprezidento, kultūros mecenato, poeto šeicho Mohammedo bin Rashido al Maktoumo dukra Latifa galvojo didesnę gyvenimo dalį. Galimybė rinktis, kaip gyventi, kur eiti ir su kuo bendrauti jai rodėsi svarbesnės nei bemaž neriboti tėvo turtai.

Su antrąjį pagal dydį JAE emyratą valdančio šeicho vardu siejama daug vienos turtingiausių pasaulio šalių objektų. Ir aviakompanija "Emirates", ir aukščiausias pastatas pasaulyje "Burj Khalifa", geriausia pasaulyje laikoma jo įkurta žirgų ištvermės sporto JAE rinktinė (bei su ja susiję dopingo skandalai). Ir, žinoma, vakarietiškais masteliais pernelyg sodrus šeimyninis gyvenimas: 12 mlrd. vertinamas turtas, dvi (kai kurių šaltinių teigimu – septynios) žmonos ir 23 (ar 30) vaikų. Princesė Latifa – viena iš gausaus būrio, viena iš trijų Latifos vardu pavadintų šeicho Mohammedo dukrų.

Apie tai, kuo rizikuoja verždamasi iš savojo auksinio narvelio, Latifa žinojo. Ji ne kartą girdėjo vyresnės savo sesers Shamsos istoriją. 2000-aisiais atostogaudama Didžiojoje Britanijoje esančiame šeimos vasarnamyje 19-metė Shamsa al Maktoum pabėgo, tačiau laisvėje praleido vos kelias savaites: vidury dienos buvo prievarta įsodinta į automobilį ir netrukus privačiu lėktuvu grąžinta į JAE.

Nuo to laiko Shamsa gyvena uždariausioje šeimos rūmų dalyje, neturi teisės kalbėti su artimiausiais. O ir vargu, ar gali: Latifos teigimu, ji pumpuojama raminamaisiais.

Pirmasis bandymas

Nepaisant kiekvieną žingsnį lydinčios apsaugos ir siaubo istorijų apie nepakantumą nepaklusniesiems, Latifa, dar būdama 16-os, pabandė pabėgti. Tąkart ji persirengė vyru, tačiau apsauga bėglę susekė oro uoste. Mergina buvo sugauta ir įkalinta. Trejus metus ir keturis mėnesius, pačios žodžiais, ji būdavo maitinama dukart per dieną, buvo nuolat ujama ir mušama.

Iš pradžių mergina bandė grasinti prižiūrėtojams, kad kreipsis į žmogaus teisių gynėjus, tačiau vėliau ėmė gudrauti. Parašiusi atgailos laišką tėvui ji netrukus buvo sugrąžinta į rūmus.

Šeima ją sutiko neslėpdama neapykantos: motina esą kaltinusi, kad užtraukė gėdą. Todėl pasitikėjimą žmonėmis praradusi Latifa atgaivą rado bendraudama su augintiniais.

Pabėgimo planas

Nors tąkart bandymas pabėgti žlugo, noras ištrūkti į laisvę – ne. Latifa pradėjo kaupti pinigus. Kasdienėms reikmėms mergina gaudavo pinigų, tačiau išlaidas kruopščiai kontroliavo rūmų finansininkai. Latifa pirkdavo įprastas prekes, kurias jos asistentė grąžindavo į parduotuvę, prašydama pinigų grynaisiais. Per septynerius metus Latifai pavyko sukaupti 400 tūkst. dolerių.

Supratusi, kad be pagalbos neišsivers, Latifa susirado buvusį Prancūzijos jūrų desantininką Herve Jaubert'ą, turėjusį planų Dubajuje statyti povandeninių laivų gamyklą. Prancūzui baigus projektą, jis neatgavo asmens dokumentų, tačiau iš šalies vyriškis ištrūko plaukdamas po vandeniu, ant naro kostiumo užsivilkęs moters rūbus.

Iš žiniasklaidos apie nuotykių filmo vertą prancūzo pabėgimą sužinojusi Latifa parašė prancūzui laišką. Mainais už pagalbą jam žadėtas honoraras.

Iš pradžių princesės pasiūlymą nepatikliai vertinęs H.Jaubert'as galiausiai patikėjo. Sąmokslininkai sutarė, kad prancūzas pasirūpins jachta, kuri netoli Omano krantų lauks bėglės.

Iki jachtos Latifa ketino nusigauti pati. Tiksliau – padedama artima drauge tapusios trenerės, suomės Tiinos Jauhiainen. Latifa tikėjo, kad jai nepristigs ne tik ryžto, bet ir jėgų: apie jos drąsą ir sportiškumą byloja aistra – šuoliai parašiutu ir įgyta šio sporto instruktorės kvalifikacija.

Per žingsnį nuo laisvės

Pabėgimo planas pradėtas realizuoti 2018-ųjų vasario 28 d. Papusryčiavusios rūmuose Latifa ir Tiina apgavo apsaugininkus, pameluodamos, kad nuvažiuos iki konditerijos parduotuvės ir sugrįš namo. Suomė vairavo automobilį – akceleratoriaus pėdalą spaudė negailėdama, kad kuo greičiau patektų į kaimyninio Omano teritoriją.

Tenykščiame uoste merginų laukė paruošti vandens motociklai, kuriais bėglės pasileido link jų laukusios jachtos "Nostromo". Saugumo sumetimais buvo pasirinktas laivas su JAV vėliava ir laukė jis tarptautiniuose vandenyse. Bėgliai planavo pasiekti JAV diplomatinę atstovybę, kad ten princesė pasiprašytų politinio prieglobsčio.

Nepaisydamos didelių bangų ir besivejančios pakrantės apsaugos, moterys įveikė 42 km. Vis dėlto trijulei nepasisekė: laivą pasiekė ir persekiotojai. "Palikite mane čia, geriau liksiu jachtoje, bet negrįšiu į Dubajų!" – vėliau bėglės žodžius citavo suomė.

Demaskuojantis įrašas

Latifos bendrininkai buvo suimti, prievarta išgautas prisipažinimas, kad jie bandė pagrobti žmogų, tačiau po savaitės abu svetimšaliai buvo paleisti. Kartu jie ėmėsi organizuoti tarptautinę kampaniją "Laisvę Latifai" ir pasirūpino, kad būtų paviešintas vaizdo įrašas, kurį Latifa buvo prašiusi paskelbti tokiu atveju, jei pabėgimas žlugtų.

"Įrašau šį videofilmą, nes tai gali būti mano paskutinis įrašas, – anglų kalba sako Latifa. – Jei jūs matote šį įrašą, esu mirusi arba labai labai blogoje padėtyje."

"YouTube" paskelbtas 40 min. įrašas netrukus buvo peržiūrėtas 2 mln. kartų, temos ėmėsi BBC.

Įraše Latifa pasakoja apie gyvenimą auksiniame narvelyje. Piktų žodžių negaili ji ir tėvui. Reformatoriumi laikomas šeichas, dukters teigimu, yra tironas, atsakingas už ne vienos dešimties žmonių žūtis.

Ar šie kaltinimai pagrįsti, patikrinti neįmanoma. Žmogaus teisių organizacija "Amnesty International" ir neabejoja Latifos pasakojimo pagrįstumu – iš 9 mln. JAE gyventojų pilietybę turi tik 11 proc., ribojamos net turtingų imigrantų, dayvaujančių ekonominio stebuklo statybose, teisės.

BBC bergždžiai bandė sužinoti Latifos likimą. Tik praėjus 10 mėnesių iš neoficialių šaltinių rūmuose pasiekė žinia, esą princesei viskas kuo puikiausiai sekasi.

Šeimos reikalas

Nors iš pradžių skelbta, kad pasirodyti viešumoje princesė nenori, tarptautinis spaudimas davė savo vaisių. Oficiali JAE naujienų agentūra WAM išplatino nuotraukas, kurios turėtų įrodyti, kad tarptautinio susidomėjimo sulaukusi Latifa jaučiasi puikiai.

Su princese leista susitikti buvusiai Airijos prezidentei, buvusiai Jungtinių Tautų komisarei žmogaus teisių klausimu Mary Robinson. Pastarosios žodžiais, princesės šeima prašiusi ją aplankyti.

Vėliau M.Robinson pasakojo susitikimo metu kalbėjusi su Latifa apie klimato kaitą, perdavusi jai knygą šia tema. Diplomatei susidaręs įspūdis, kad jauna sutrikusi moteris yra prižiūrima psichiatrų, tačiau ypatingos Latifai kylančios grėsmės ji neįžvelgė.

Anot M.Robinson, dėl sudėtingos Latifos būsenos šeima nepageidauja, kad būtų trikdoma princesės ramybė. "Tai šeimos reikalas, šeima ja pasirūpins", – princesės artimųjų pageidavimus persakė M.Robinson. Latifa esą apgailestavo dėl po pasaulį paplitusio savo vaizdo kreipimosi ir bandymo pabėgti.

Po šios tikros ar inscenizuotos JAE sumanytos viešųjų ryšių akcijos kritikai užsipuolė M.Robinson, apkaltino ją naivumu.

Nevyriausybinės organizacijos "Detained in Dubai" atstovas Radha Stirling, besirūpinantis kalinamaisiais JAE, piktinosi: "Tas, kas žino princesės Latifos istoriją ir kas šiandien girdi M.Robinson interviu, nustebs dėl to, kaip ponia Robinson pažodžiui cituoja Dubajaus scenarijų." Komisarės apsilankymas pas princesę jam neatsakęs į klausimus apie pastarosios būklę ir gyvenimo sąlygas.

Esama nuomonės, kad M.Robinson su princese susitiko stebint pašaliniams žmonėms. Ar ji galėjo paklausti princesės, ar savo noru ši pasiliko pas šeimą? Kokius vaistus vartoja Latifa?

Į šiuos klausimus bent kol kas pati Latifa nieko negali atsakyti. Tokioje pat nežinioje skendi ir jos istorija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių