- AFP-BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turkija ir Europos Sąjunga sekmadienį viršūnių susitikime pasiekė „istorinį“ 3 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos susitarimą, kuriuos siekiama pažaboti sirų pabėgėlių ir kitų migrantų srautą į Europą.
Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pažymėjo, kad mainais į Turkijos bendradarbiavimą užkertant kelią atvykti į Europą 2,2 mln. pabėgėlių, kurie šiuo metu jau yra šioje šalyje, bus suteiktas postūmis Ankaros deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje.
Turkijos vyriausybės vadovas Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) sakė, kad tai „istorinė diena“, ir pažadėjo, kad jo šalis laikysis savo pažadų, nepaisant kai kurių Bendrijos narių reiškiamo skepticizmo.
„Tikimės didžiulio žingsnio į priekį keičiant žaidimo taisykles pastangose pažaboti migrantų, kurie atvyksta į ES per Turkiją, srautą“, - sakė D.Tuskas per spaudos konferenciją su A.Davotuglu ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu).
„Taip pat padidinsime savo pagalbą sirų pabėgėliams Turkijoje per naują 3 mlrd. eurų vertės Pabėgėlių priemonę (Refugee Facility)“, - pridūrė buvęs Lenkijos premjeras.
Turkijos pažanga vykdant susitarimo sąlygas bus vertinama mažiausiai kartą per mėnesį, nurodė D.Tuskas.
Daug metų Briuselio ir Ankaros santykiuose jaučiamas įtarumas, taip pat Europos susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje bei jos vaidmens Sirijos konflikte, įskaitant rusų karo lėktuvo numušimą praėjusią savaitę, komplikavo šias derybas.
J.-C.Junckeris pabrėžė, kad trys milijonai eurų „nėra skiriami be jokių sąlygų“.
Jis taip pat pridūrė, kad nepaisant pasiekto susitarimo, „mes nepamiršome nuomonių skirtumų su Turkija dėl žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės, ir grįšime prie jų“.
Du turkų žurnalistai, apkaltinti „šnipinėjimu“ dėl savo straipsnių apie Ankaros esą vykdomą ginklų tiekimą Sirijos sukilėliams, šeštadienį paragino ES nesileisti į kompromisus teisių klausimu.
A.Davutoglu, susitikime pavadavęs prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną), sakė, kad pasiektas susitarimas „suteiks naujos energijos“ Turkijos prisijungimo prie ES procesui, kuriame faktiškai nepasiekta pažangos nuo 2005 metų, kai jis buvo pradėtas.
„Tai istorinė diena ir istorinis susitikimas - pirmasis tokio pobūdžio susitikimas per 11 metų“, - sakė Turkijos premjeras.
„Turkija vykdys visus savo pažadus pagal bendrą veiksmų planą“, - sakė jis ir pridūrė, kad „šie 3 mlrd. eurų bus išleisti pabėgėliams Turkijoje, jie nėra skirti Turkijai“.
Karui Sirijoje pakursčius migraciją, šiemet į ES jau atvyko maždaug 850 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 3 500 žuvo ar dingo per šią didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo Europos pabėgėlių krizę.
Turkija yra pagrindiniai migrantų ir pabėgėlių vartai į Europą, ir Vokietija siekė šio viršūnių susitikimo, nes tapo pagrindiniu daugumos į bloką atvykstančių žmonių kelionės tikslu.
Pagal pasiektą susitarimą, Turkija įsipareigojo imtis tam tikrų žingsnių, įskaitant griežtesnę kovą su prekeiviais žmonėmis ir bendradarbiavimą su ES dėl žmonių, kurie pripažįstami netinkančiais gauti pabėgėlio statusą, grąžinimo.
Mainais bus paspartintas Turkijos prisijungimo prie ES derybų procesas, kuriame per dešimtmetį pavyko uždaryti tik vieną iš 35-ių vadinamųjų derybinių skyrių.
ES sutiko iki gruodžio vidurio pradėti derybas dėl 17-ojo Turkijos prisijungimo proceso skyriaus, apimančio ekonomikos ir pinigų politiką. Taip pat buvo sutarta kasmet rengti po du ES ir Turkijos viršūnių susitikimus.
Tačiau viršūnių susitikimo išvadose sąmoningai labai miglotai kalbama apie ateities žingsnius, nurodant, kad pasirengimas naujų stojimo proceso skyrių atidarymui prasidės per pirmuosius tris 2016 metų mėnesius. Ankstesniame išvadų projekte buvo minimi penki skyriai, tačiau galutiniame variante apie juos nebeužsimenama.
Briuselis taip pat įsipareigojo iki 2016 metų spalio liberalizuoti taisykles dėl vizų Turkijos piliečiams, vykstantiems į ES Šengeno zonos, kurios viduje žmonės gali laisvai judėti, netikrinami prie sienų, valstybes. Tai buvo vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų.
Derybas komplikavo kai kurių Bendrijos narių, ypač Kipro, pasipriešinimas, turint galvoje ne vieną dešimtmetį tvyrančią įtampa santykiuose su Turkija dėl šios padalytos Viduržemio jūros salos.
Bendradarbiavimas su Turkija stiprinimas Europoje tvyrant migrantų krizės pakurstytam nerimui dėl saugumo, kurį smarkiai padidino lapkričio 13 dieną Paryžių sukrėtusios teroro atakos, nusinešusios 130 gyvybių. Atsakomybę už jas prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...