Pasak Th. May, savaitę nuo nuo sausio 7-osios parlamentas atnaujins debatus dėl šios sutarties.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad jei parlamentas atmes susitarimą, kito susitarimo jau nebus.

„Žinau, kad susitarimas tobulas ne visiems, – sakė Th. May. – Tai kompromisas. Bet jei reikalausime tobulo dalyko vietoje gero, rizikuosime išeiti iš Europos Sąjungos be jokio susitarimo.“

Praėjusią savaitę Th. May paskelbė nusprendusi dėl susirūpinimo Airijos siena atidėti gruodžio 11 dienai planuotą parlamento balsavimą dėl „Brexit“ susitarimo.

Vėliau konservatorių 1922-ųjų komitete įvyko balsavimas dėl nepasitikėjimo Th. May kaip partijos lydere, kurį ji atlaikė.

Opozicijos parlamentarai, kaip ir daugelis Th. May Konservatorių partijos deputatų, toliau nepritaria susitarimui ir tam, kaip ministrė pirmininkė vadovavo „Brexit“ deryboms.

„Ministrė pirmininkė ciniškai išeikvojo laiką bandydama priversti parlamentą rinktis iš dviejų nepriimtinų rezultatų: jos susitarimo ir susitarimo nebuvimo“, – pareiškė Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas).

Vis daugiau visam politiniam spektrui atstovaujančių politikų mano, kad naujas referendumas gali būti vienintelis būdas išeiti iš politinės aklavietės dėl „Brexit“.

Tačiau Th. May parlamentarams tvirtino, jog organizavus naują referendumą „milijonams demokratija pasitikėjusių žmonių būtų pasakyta, kad mūsų demokratija neveikia“.

Pasak jos, toks balsavimas „dar labiau suskaldytų šalį kaip tik tuo momentu, kai turėtume stengtis ją suvienyti“.

Parlamentarų susirūpinimą kelia pirmiausia vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos liktų atvira.

ES pareigūnai per praėjusios savaitės viršūnių susitikimą tvirtino, kad dėl išstojimo susitarimo negalima derėtis iš naujo, tačiau taip pat pabrėžė, kad apsidraudžiamosios priemonės buvo sumanytos tik kaip laikina priemonė kraštutiniu atveju.

Th. May sakė, kad Briuselyje energingai diskutavo su kitais ES lyderiais, bet abi šalys tebesidera dėl „tolesnių politinių bei teisinių garantijų“.

Tačiau Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas pirmadienį sakė, kad „šiuo etapu nenumatoma jokių tolesnių susitikimų su Jungtine Karalyste“.

Britanija iš ES turi išstoti kovo 29 dieną, bet vis dar neaišku, ar ji išstos su sutartimi, ar „iškris“ iš Bendrijos be sutarties. Antrasis scenarijus būtų chaotiškas ir galėtų nulemti aklavietes JK uostuose, lėktuvų skrydžių sustabdymą ir būtiniausių prekių trūkumą.

JK vyriausybė per savaitinį antradienio posėdį aptars rengimąsi atvejui „be susitarimo“ ir netrukus turi būti paskelbtos detalės dėl 2 mlrd. svarų (2,22 mlrd. eurų) vyriausybinio finansavimo siekiant amortizuoti dalį potencialaus ekonominio šoko.

Tuo metu proeuropietiški vyriausybės nariai siekia su opozicijos politikais ieškoti kelio iš šios painiavos.

Vienas pasiūlymas yra suteikti parlamento nariams balsą dėl virtinės galimybių – nuo išstojimo be sutarties iki naujo referendumo. Taip būtų siekiama išsiaiškinti, ar kuris nors veiksmų planas turi daugumos paramą.

Th. May atstovas Jamesas Slackas (Džeimsas Slakas) pirmadienį sakė, kad vyriausybė „neturi planų“ rengti tokį indikacinį balsavimą. Bet ši idėja turi šalininkų vyriausybėje.

„Negalime tiesiog toliau gyventi nežinomybėje, ir manau, kad parlamentą reikėtų pakviesti pasisakyti, su kuo jis sutiktų“, – transliuotojui BBC sakė verslo reikalų sekretorius Gregas Clarkas (Gregas Klarkas).

„Mano nuomone, šalies kompanijos tikėtųsi, kad išrinkti nariai imsis atsakomybės, o ne vien kritikuos“, – sakė jis.