- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau atlikti „Swedbank“ vidaus tyrimai dėl pinigų plovimo prevencijos turėjo trūkumų, kai dėl dalies įtartinų klientų nebuvo imtasi reikiamų priemonių, teigia laikinasis „Swedbank“ grupės vadovas Andersas Karlssonas. „Swedbank“ taip pat atskleidė, kad banko tyrimą pradėjo ne tik Švedijos ir Baltijos šalių, bet ir Jungtinių Valstijų tarnybos.
„Swedbank“ visiškai bendradarbiauja su institucijomis Švedijoje, Baltijos šalyse ir Jungtinėse Valstijose, kurios atlieka tyrimus dėl pinigų plovimo prevencijos“, – sakoma „Swedbank“ pranešime.
Nors anksčiau jau buvo skelbta, kad JAV tarnybos gali įsitraukti į pinigų plovimo tyrimą, toks jų žingsnis kelia nerimą investuotojams, nes Švedijos ar Baltijos šalių tarnybų skirtos nuobaudos gali pasirodyti juokingos prieš tas, kurias „Swedbank“ gali skirti Jungtinių Valstijų finansų prievaizdai. Blogiausiu atveju tarnybos gali atimti iš „Swedbank“ galimybę atlikti bankines operacijas, denominuotas JAV doleriu, rašo „Reuters“.
A. Karlssonas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos „Swedbank“ kelia iš esmės tokius pat klausimus, kaip Švedijos ar Baltijos šalių reguliuotojai, daugiausia susijusius su klientais ir jų bankinėmis operacijomis.
Visgi, pasak A. Karlssono, dėl tam tikrų klientų, kurie banko buvo įtarti pinigų plovimu, nebuvo imtasi tinkamų priemonių. Taip pat esą bankas taikė nepakankamas klientų pažinimo procedūras ir ne visada apie aptiktas įtartinas bankines operacijas informuodavo priežiūros institucijas.
„Kad „Swedbank“ nusipelnytų klientų, institucijų, investuotojų, darbuotojų ir kitų dalininkų pasitikėjimą, reikia toliau tobulinti mūsų kovą su pinigų plovimu“, – žurnalistams po „Swedbank“ finansinių rezultatų paskelbimo sakė A. Karlssonas.
Laikinojo banko vadovo teigimu, „Swedbank“ šiemet papildomai išleis 1 mlrd. Švedijos kronų (94 mln. eurų), o apie 650 mln. (61,1 mln. eurų) iš jų bus skirta investicijoms į pinigų plovimo prevencijos sistemas. A. Karlssonas patikino, kad šios lėšos bus skirtos personalui, kuris padės atlikti vidaus tyrimus, sustiprinti banko atitikties padalinį ir įsteigti naują padalinį, skirtą kovai su finansiniais nusikaltimais.
„Swedbank“ taip pat paskelbė, kad jau yra atliekamas itin išsamus banko vidaus tyrimas, kurio metu bus išnagrinėti „Swedbank“ klientų ryšiai Baltijos šalių filialuose, banko priimti sprendimai po anksčiau atliktų vidaus tyrimų ir „Swedbank“ pinigų plovimo prevencijos procesai.
„Vidaus tyrimas turi du esminius tikslus. Pirma, mes turime suprasti, kas įvyko praeityje ir ar galime ko nors iš to išmokti, o antra, turime kiek įmanoma geriau atsakyti į įvairių tarnybų keliamus klausimus“, – teigė A. Karlssonas.
Trečias pagal dydį banko akcininkas, Švedijos pensijų fondas „Alecta“, anksčiau kritikavęs „Swedbank“ veiksmus pinigų plovimo krizės metu, pasveikino banko sprendimą atskleisti šias anksčiau neskelbtas detales, o „Alecta“ generalinis direktorius Magnusas Billingas pabrėžė, kad tokie „Swedbank“ žingsniai atliepia investuotojų lūkesčius sulaukti daugiau skaidrumo.
„Swedbank“ elgiasi skaidriai, bendradarbiauja su tarnybomis ir dirba, kad atgautų pasitikėjimą, o būtent to ir reikia“, – „Reuters“ sakė M. Billingas.
Banko akcijų kaina Stokholmo biržoje trečiadienį 13.50 val. vietos laiku (14.50 val. Lietuvos laiku) smuko 2,88 proc., iki 150,05 kronos už akciją. „Swedbank“ akcijos šiemet dėl pinigų plovimo skandalo prarado jau ketvirtį savo vertės.
„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.
Vėliau SVT pranešė, kad „Swedbank“ vadovams pernai rugsėjį siųsta, o vėliau nutekinta vidaus ataskaita atskleidė, jog 2007-2015 m. tarp įtarimą sukėlusių „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientų Baltijos šalyse buvo pervesta iš viso 95 mlrd. Švedijos kronų (9,04 mlrd. eurų).
SVT taip pat atskleidė nutekintus „Swedbank“ vidaus ataskaitos rezultatus, kuriuose teigiama, kad 2008-2018 m. per banko Estijos filialą aukštos rizikos nerezidentų banko klientų, daugiausia iš Rusijos, buvo atlikta mokėjimų už maždaug 135 mlrd. eurų. Tai yra kur kas daugiau nei anksčiau skandale minėti 9 mlrd. eurų. Palyginimui, per „Danske Bank“ Estijos filialą 2007-2015 m. aukštos rizikos nerezidentai atliko mokėjimų už beveik 200 mlrd. eurų.
Kovo pabaigoje Birgitte Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas įstatymas: gimusieji po 2009-ųjų – nerūkančiųjų karta?
Jungtinėje Karalystėje (JK) skinasi kelią įstatymas, pagal kurį visiems gimusiems po 2009 metų būtų draudžiama pirkti cigaretes. Kadangi rūkalų amžius kasmet būtų didinamas metais, priėmus įstatymą, dabartiniai keturiolikmečiai cigarečių le...
-
Kaprio saloje prasideda G-7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas
Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Italijos Kaprio saloje susitiks aptarti naujas sankcijas Iranui, naujausiose jų derybose daugiausia dėmesio skiriant krizei Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Baltarusijos parlamentas nubalsavo už pasitraukimą iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties7
Baltarusijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad šalis sustabdytų dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų. ...
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...