Nuosaikus kairysis politikas, žadantis aktyviai siekti susitarimo dėl taikos etniškai padalytame Kipre, sekmadienį įtikinama pergale laimėjo Šiaurės Kipro turkų respublikos (ŠKTR) antrąjį rinkimų turą.

Mustafa Akinci (Mustafa Akindžis), kuris balotiravosi kaip nepriklausomas kandidatas, rinkimų komisijos duomenimis, užsitikrino svarią 60,3 proc. balsavusiųjų paramą.

Jo varžovas buvo prezidento kadenciją baigiantis nacionalistas Dervisas Eroglu (Dervišas Erohlu), laikomas griežtojo kurso šalininku. Pirmajame rinkimų ture jis surinko daugumą balsų, bet buvo manoma, kad jo pozicijos nėra itin tvirtos, nes per pirmąjį balsavimą maždaug trys ketvirtadaliai rinkėjų savo balsus atidavė kandidatams, labiau linkstantiems į kompromisus.

Aktyvumas sekmadienio rinkimuose siekė kiek per 64 procentus. Iš viso teisę balsuoti ŠKTR turi maždaug 176 tūkst. registruotų rinkėjų.

Pripažinęs pralaimėjimą D.Eroglu pasveikino savo varžovą ir palinkėjo sėkmės einant naujas pareigas. „Aš vėl balotiravausi, nes tikėjau, kad galiu taikos derybas privesti iki galo“, - sakė D.Eroglu.

Savo ruožtu 67 metų M.Akinci sakė, kad jis ketina su nauju užsidegimu mėginti surasti taikų Kipro, kuris yra padalytas jau daugiau kaip 40 metų, konflikto sureguliavimo būdą.

„Kai ateina metas tiroms permainoms, jų nepajėgs sustabdyti jokia galia“, - pareiškė jis žurnalistams įmetęs savo balsą vienoje Nikosijos vidurinėje mokykloje.

Derybos dėl taikos buvo laikinai sustabdytos praėjusį spalį, kai iš derybų proceso pasitraukė Kipro graikai, atmetę turkų teisę tirti gamtinių dujų telkinius į šiaurę nuo Kipro.

„Mes daug prisikentėjome praeityje. Nenorime, kad kentėtų ir mūsų vaikai“, - sakė 80 metų Huseyinas Sefketoglu (Chiusejinas Šefketohlu), atėjęs atiduoti savo balso.

M.Akinci yra buvęs padalytos sostinės Nikosijos turkiškosios dalies meras ir yra vienas ryškiausių savo bendruomenės susitaikymo su tarptautiškai pripažįstama Kipro graikų vyriausybe šalininkų.

Tiek Turkija, tiek Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę išreiškė viltį, kad 2015-ieji pagaliau taps metais, kai Kipras po dešimtmečiais trunkančio padalijimo susivienys.

1974 metais Turkijos kariai, reaguodami į Atėnų suorganizuotą perversmą, kuriuo buvo siekiama suvienyti salą su Graikija, įsiveržė į šiaurinę Kipro dalį. 1983 metais turkiškasis Kipras paskelbė nepriklausomybę.

Tik Turkija pripažįsta ŠKTR, kuri yra priklausoma nuo Ankaros, suteikiančios jai trečdalį biudžeto.

Maždaug 1 tūkst. taikdarių stebi paliaubų liniją, einančią per Nikosijos – paskutinės padalytos Europos sostinės – širdį.

Derybos dėl šios salos suvienijimo vyksta jau ne vieną dešimtmetį, bet iki šiol buvo bevaisės. 2004 metais Kipro turkai pritarė vienam tuometinio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annano (Kofio Anano) pasiūlytam planui, bet jį atmetė dauguma Kipro graikų.

Tais metais vis dar padalytas Kipras įstojo į Europos Sąjungą, ir nors šiaurinė salos dalis techniškai priklauso šiam blokui, Kipro turkai negali naudotis beveik visais narystės ES teikiamais privalumais.