Quantcast

Rusijos prezidentas „nepriimtinais“ vadina bandymus perrašyti istoriją

  • Teksto dydis:

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasmerkė, jo žodžiais, bandymus perrašyti istoriją per Aušvico stovyklos belaisvių išlaisvinimo 70-mečio paminėjimo ceremoniją Maskvoje.

Maskvoje, Žydų muziejuje jis sakė, jog nacistinės Vokietijos nusikaltimų, įskaitant holokaustą, negalima pamiršti arba už juos atleisti.

„Bet kokie bandymai ištrinti šiuos įvykius, iškraipyti, perrašyti istoriją yra nepriimtini ir amoralūs“, – sakė V.Putinas, pastebimai nedalyvaujantis pagrindiuose stovyklos išvadavimo renginiuose Lenkijoje, demonstruodamas nesutarimus su Vakarais dėl karo Ukrainoje.

Dar artėjant 70-mečio minėjimui Maskvą užrūstino Lenkijos užsienio reikalų ministro Grzegorzo Schetynos (Gžegožo Schetynos) pareiškimas, kad stovyklos belaisvius išlaisvino ne sovietų armija, o ukrainiečių kariai.

Maskva užsipuolė Varšuvą keičiant istoriją politiniais sumetimais.

Rusijos vadovas ne kartą kaltino Vakarus, jo teigimu, bandymais sumenkinti Sovietų armijos vaidmenį pergalėje prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais ir garbinant nacių kolaborantus rytinėje Europoje ir buvusiose sovietų respublikose, kaip Ukraina.

Minėjime V.Putinas nubrėžė paralelę su dabartine Ukrainos krize, dėl kurios Maskvos santykiai su Vakarais smuko iki Šaltojo karo pabaigos laikų ir Rusijai buvo paskelbtos baudžiamosios Vakarų sankcijos.

„Mes visi gerai žinome, kaip pavojingi dvigubi standartai, abejingumas kitų likimui. Kaip pavyzdžiui, dabartinės tragedijos Ukrainos pietryčiuose atveju, kur daugelį mėnesių šaltakraujiškai šaudomi taikūs Donbaso gyventojai: Luhansko, kitų miestų ir gyvenviečių“, – kalbėjo V.Putinas Žydų muziejuje ir tolerancijos centre Maskvoje antradienį.

V.Putino nedalyvavimas minėjime Aušvice-Birkenau, kur dabar yra muziejus, vertė stebėtis pačioje Rusijoje, nes šią nacių stovyklą 1945 metų sausio 27 dieną išvadavo SSRS Raudonoji armija.

2005 metais V.Putinas dalyvavo tuometinėje 60-mečio ceremonijoje. Šį kartą rusų pareigūnai tvirtino, kad V.Putinui nebuvo atsiųstas oficialus kvietimas atvykti į Lenkiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

linas baliui

linas baliui portretas
meluoja tavo knygos

Balys

Balys portretas
Tokia čia tiesa. Stalinas ir tuometinė Rusija patys palaimino Hitlerį pradėti karą 1939 m. O jei ne amerikonų pagalba po 1941 m, tai tasai Hitleris būtų nužygiavęs iki Volgos ir Uralo. 1944 m rusai įvažiavo į Lietuvą ant amerikoniškų sunkvežimių Študebekerių. Tai buvo universali kovos mašina, vežusi minosvaidžius ir tempusi artilerijos pabūklus. O Kaune turgavietėse pardavinėjo amerikoniškus kiaulienos troškinio konservus, kuriuos rusų intendantai vogė iš kareivių davinio. Po 200 rub už vieną 2 svarų konservų dėžutę. Amerikiečių kariai tada kovėsi per du frontus: su Japonija Rytuose, Ramiajame vandenyne bei salose, ir su Vokietija Vakaruose. Istorijos nereikia perrašyti, — viskas surašyta knygose, kas nori, gali paskaityti.

ir tai

ir tai  portretas
tiesa
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių