Per kreipimąsi per televiziją, kuriuo siekiama numalšinti šalį sukrėtusius „geltonųjų liemenių“ protestus, prezidentas pareiškė, kad kompanijoms neteks padengti minimalios algos didinimo išlaidų.

E. Macronas dar pažadėjo pagreitinti mokesčių lengvatas sunkiai besiverčiantiems darbininkams ir atšaukti mokesčių pakėlimą pensininkams.

Tai buvo pirmi E. Macrono vieši komentarai po kelias savaites besitęsiančių protestų.

Per paskutinius protestus Prancūzijoje sulaikyta daugiau kaip 1700 žmonių. Demonstrantai susirėmė su riaušių policija, Paryžiuje padeginėjo automobilius, degino barikadas ir daužė langus.

Protestų dalyviai, vilkintys vairuotojams privalomas turėti šviesą atspindinčias liemenes, lapkričio 17-ąją pradėjo keliose šalies vietose blokuoti kelius, protestuodami prieš planus nuo sausio padidinti degalų akcizą.

Vėliau demonstracijos peraugo į masinį judėjimą prieš buvusį bankininką E. Macroną: jį protestuotojai kaltina atitrūkimu nuo Prancūzijos provincijų paprastų žmonių gyvenimo.

Vykstant šiems neramumams Paryžiuje ne kartą buvo prasiveržęs plėšikavimas ir riaušės, daugiausiai siejamos su ultrakairiaisiais ir ultradešiniaisiais agitatoriais. Įnirtingi protestai taip pat vyko Bordo, Tulūzoje ir kituose miestuose.

Pasak tarnybų, praeitą šeštadienį sostinėje padaryta daug daugiau žalos negu per ankstesnį savaitgalį vykusias demonstracijas. Keliuose Paryžiaus rajonuose buvo išdaužyta daugybė langų ir vitrinų bei sudeginta automobilių.

Į sostinės gatves buvo išėję apie 10 tūkst. protestuotojų ir pasiųsta apie 8 tūkst. policininkų.

Saugumo pajėgos surengė didelę operaciją, kad neramumai būtų kuo mažesni, ir sulaikė daugiau kaip tūkstantį žmonių. Be to, į Paryžiaus gatves pirmąkart buvo pasiųsta šarvuotų automobilių.

2017 metų gegužę išrinktas E. Macronas žadėjo įkvėpti naujos gyvybės vangiai Prancūzijos ekonomikai ir anksčiau tvirtino, kad jo ryžto nesusilpnins masiniai protestai, neretai priversdavę jo pirmtakus pakeisti planus.

Vis dėlto prezidentas praeitą savaitę paskelbė, kad itin ginčijamas kuro mokesčių padidinimas atšaukiamas.

Iki šiol E. Macronas nesutiko atsitraukti dėl kitos priemonės, itin nepopuliarios tarp „geltonųjų liemenių“: savo sprendimo atšaukti mokestį šalies turtingiausiųjų gyventojų aktyvams.

Apskaičiuota, kad praeitą savaitgalį protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 136 tūkst. žmonių, ir šie neramumai dar neatrodo rimstantys.

Didžioji dauguma protestuotojų yra Prancūzijos kaimų ir miestelių gyventojai, bet jų siekiai labai įvairūs – pradedant mažesniais mokesčiais, baigiant E. Macrono atstatydinimu. Dėl šios priežasties vyriausybei derėtis su visu šiuo judėjimu yra labai keblu.