- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį kreipsis į tautą dėl keturias savaites trunkančių „geltonųjų liemenių“ protestų ir susitiks su profesinių sąjungų bei verslo lyderiais, ieškodamas galimybių užbaigti šalį supurčiusias demonstracijas.
Prezidentūra pranešė, kad šalies vadovas į prancūzus kreipsis 21 valandą Lietuvos laiku. Tai bus jo pirmasis viešas pareiškimas per keturias savaites visoje Prancūzijoje besitęsiančius neramumus, šeštadienį vėl prasiveržusius smurtu Paryžiuje ir kituose miestuose.
Per vėliausius protestus Prancūzijoje sulaikyta daugiau kaip 1 700 žmonių. Demonstrantai susirėmė su riaušių policija, sostinėje padeginėjo automobilius, degino barikadas ir daužė langus.
Vyriausybės pareigūnai sakė, kad 40-metis centristinių pažiūrų valstybės vadovas paskelbs „neatidėliotinų ir konkrečių priemonių“, turinčių tapti atsaku į protestuotojų skundus.
Vis politinio spektro atstovai ragino E. Macroną imtis veiksmų. Buvusi jo varžovė iš kraštutinių dešiniųjų stovyklos Marine Le Pen (Marin Le Pen) kvietė prezidentą „pripažinti visuomenės kančias ir nedelsiant pateikti labai stiprių atsako priemonių“.
„Aišku, kad mes nepakankamai įvertinome žmonių poreikį būti išgirstiems“, – sekmadienį radijui „Europe 1“ sakė vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux (Benžamenas Grivo).
Finansų ministras Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras) savo ruožtu sakė, kad savaites besitęsiantys protestai Prancūzijai virto „ekonomine katastrofa“, sukėlusia sumaištį keliuose ir judriu laikotarpiu prieš Kalėdas atgrasiusia pirkėjus bei turistus.
Protestų dalyviai, vilkintys vairuotojams privalomas turėti šviesą atspindinčias liemenes, lapkričio 17-ąją pradėjo keliose šalies vietose blokuoti kelius, protestuodami prieš planus nuo sausio padidinti degalų akcizą.
Vėliau demonstracijos peraugo į masinį judėjimą prieš buvusį bankininką E. Macroną: jį protestuotojai kaltina atitrūkimu nuo Prancūzijos provincijų paprastų žmonių gyvenimo.
Vykstant šiems neramumams Paryžiuje ne kartą buvo prasiveržęs plėšikavimas ir riaušės, daugiausiai siejamos su ultrakairiaisiais ir ultradešiniaisiais agitatoriais. Įnirtingi protestai taip pat vyko Bordo, Tulūzoje ir kituose miestuose.
Pasak tarnybų, praeitą šeštadienį sostinėje padaryta daug daugiau žalos negu per ankstesnį savaitgalį vykusias demonstracijas. Keliuose Paryžiaus rajonuose buvo išdaužyta daugybė langų ir vitrinų bei sudeginta automobilių.
Į sostinės gatves buvo išėję apie 10 tūkst. protestuotojų ir pasiųsta apie 8 tūkst. policininkų.
Saugumo pajėgos surengė didelę operaciją, kad neramumai būtų kuo mažesni, ir sulaikė daugiau kaip tūkstantį žmonių. Be to, į Paryžiaus gatves pirmąkart buvo pasiųsta šarvuotų automobilių.
Tolesnės nuolaidos?
2017 metų gegužę išrinktas E. Macronas žadėjo įkvėpti naujos gyvybės vangiai Prancūzijos ekonomikai ir anksčiau tvirtino, kad jo ryžto nesusilpnins masiniai protestai, neretai priversdavę jo pirmtakus pakeisti planus.
Vis dėlto prezidentas praeitą savaitę paskelbė, kad itin ginčijamas kuro mokesčių padidinimas atšaukiamas. Atrodo, kad protestuotojai artimiausiu metu gali sulaukti ir tolesnių nuolaidų.
Iki šiol E. Macronas nesutiko atsitraukti dėl kitos priemonės, itin nepopuliarios tarp „geltonųjų liemenių“: savo sprendimo atšaukti mokestį šalies turtingiausiųjų gyventojų aktyvams.
Darbo ministrė Muriel Penicaud (Miuriel Peniko) sekmadienį taip pat atmetė galimybę padidinti minimalų užmokestį, nors to reikalauja daugelis protestuotojų, sakančių, kad sunkiai suduria galą su galu.
„Žinome, kad tai naikina darbo vietas, – pabrėžė ministrė. – Jeigu automatiškai padidinsime visus atlyginimus, daugelis įmonių tiesiog bankrutuos arba padidins (produktų ir paslaugų) kainas, ir niekas nemokės už jų paslaugas.“
Apskaičiuota, kad praeitą savaitgalį protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 136 tūkst. žmonių, ir šie neramumai dar neatrodo rimstantys.
Didžioji dauguma protestuotojų yra Prancūzijos kaimų ir miestelių gyventojai, bet jų siekiai labai įvairūs – pradedant mažesniais mokesčiai, baigiant E. Macrono atstatydinimu. Dėl šios priežasties vyriausybei derėtis su visu šiuo judėjimu yra labai keblu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sulaikytas Rusijos gynybos ministro S. Šoigu pavaduotojas: gresia ilgi metai už grotų2
Netikėta žinia iš Rusijos. Rusijos tyrimų komitetas „Telegram“ kanale pranešė, kad įtarus kyšio paėmimu sulaikytas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas. ...
-
JAV teisingumo departamentas gydytojo lytinio išnaudojimo aukoms išmokės 139 mln. dolerių
Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas antradienį pranešė, kad sutiko sumokėti beveik 139 mln. dolerių (130 mln. eurų) Larry Nassaro (Lario Nasaro) vykdyto lytinio išnaudojimo aukoms už netinkamai atliktą buvusio JAV gimnastikos rin...
-
Ukraina sustabdo konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus vyrams
Kyjivas antradienį pranešė, kad sustabdė konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrams, taip dar kartą siekdamas padidinti karių skaičių po to, kai buvo sugriežtintos bausmės už šaukimo į privalomąją ...
-
Baltieji rūmai nori pamatyti realią UNRWA pažangą, prieš atnaujindami jos finansavimą
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad prieš atnaujindami finansavimą Jungtinių Tautų agentūrai palestiniečiams remti (UNRWA) „turės pamatyti realią pažangą“. ...
-
Artėjant olimpinėms žaidynėms Paryžiuje iškeldinamos nelegalios migrantų stovyklos1
Prancūzijos policija antradienį iškeldino migrantus iš nelegalios stovyklos Paryžiuje, įsikūrusios vos už kelių žingsnių nuo Senos upės. ...
-
Moldovos policija pranešė konfiskavusi milijoną dolerių po opozicinių partijų susirinkimo Maskvoje1
Moldovos policija antradienį pranešė konfiskavusi 1 mln. dolerių iš asmenų, grįžusių iš Maskvoje vykusio Moldovos prorusiškų opozicinių partijų susitikimo, ir įvardijo pinigus „neteisėtu politiniu finansavimu&ldquo...
-
NATO neketina išplėsti branduolinio ginklo dislokavimo į kitas šalis
NATO, pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, neketina kitose šalyse narėse dislokuoti branduolinių ginklų. ...
-
„Reuters“: JAV ruošia 1 mlrd. JAV dolerių ginklų paketą Ukrainai4
Du oficialūs JAV asmenys naujienų agentūrai „Reuters“ antradienį pasakė, kad Jungtinės Valstijos ruošia 1 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą – pirmąjį, kuris bus parengtas pagal kol kas dar nepasirašyt...
-
J. Borrellis: Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai ilgą laiką
Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai šiame išsekinimo kare, net ir ilgą laiką. ...
-
G. Thunberg Švedijoje pateikti kaltinimai dėl pilietinio nepaklusnumo per protesto akciją1
Švedijos prokuratūra pateikė kaltinimus klimato aktyvistei Gretai Thunberg dėl pilietinio nepaklusnumo ir policijos nurodymų nevykdymo per protesto akciją prie parlamento Stokholme kovo mėnesį. ...