- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai sekmadienį pranešė esantys pasirengę aplenkti antiimigrantiškas Europos Sąjungos (ES) šalis ir su atskiromis valstybėmis tartis, kaip atsakyti į bloką suskaldžiusį imigrantų antplūdį.
Briuselyje sekmadienį prasidėjo 16 iš 28 ES šalių vadovų derybos, sušauktos po to, kai Italijos pareigūnai neleido šalies uostuose prisišvartuoti migrantų pilniems laivams.
Susitikimas Briuselyje laikomas itin svarbiu kanclerei Angelai Merkel, susiduriančiai su politine krize ir pačios Vokietijos viduje.
„Europos Vadovų Taryba nepateiks visaapimančio migracijos problemos sprendimo“, – sakė kanclerė, tarsi patvirtindama sutarimo tarp bendrijos šalių trūkumą.
„Štai kodėl naudos pasieksime dvišaliais ir trišaliais susitarimais“, – pridūrė ji.
Pareigūnai perspėja, kad migrantų antplūdis gali sužlugdyti laisvą judėjimą Europoje. Sekmadienio susitikimu Briuselyje siekiama sutarti dėl bendrų pozicijų prieš ES viršūnių susitikimą, vyksiantį ketvirtadienį ir penktadienį.
Vis dėlto ES migrantų suvaldymo politikai nepritariančios šalys, tokios kaip Vengrija, Graikija, Čekija ar Slovakija, į susitikimą Briuselyje sekmadienį neatvyko.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) paragino kolegas susitarti pasinaudojant tuo, kad palyginus su 2015 metais migrantų į Europą atvyksta vis mažiau.
Pasak jo, šioje situacijoje ant kortos pastatytos Europos žmogaus teisių ir solidarumo vertybės.
Vis dėlto Prancūzijos vadovo pasisakymai supykdė naują Italijos vyriausybę. Šios šalies premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) apkaltino Paryžių nuvertinant su migracijos krize bene labiausiai susidūrusių italų problemas.
„Priešas numeris vienas“
„Kritinė padėtis dėl imigracijos Italijoje tęsiasi iš dalies dėl to, kad Prancūzija toliau stumia žmones nuo sienos“, – feisbuke rašė Italijos vicepremjeras Luigi Di Maio (Luidžis di Majas).
Jis teigė, kad E. Macronas rizikuoja Prancūziją padaryti Italijos „priešu numeris vienas“.
Pats E. Macronas atkirto, kad Prancūzija „nesimokys iš niekieno“. Pasak jo, pagrindinė problema yra migrantų judėjimas tarp ES šalių.
Prancūzijos prezidentas paragino įsteigti uždarus centrus, kur prieglobsčio prašytojai liktų tol, kol būtų išnagrinėti jų prašymai. Italija šį pasiūlymą atmeta ir teigia tokiu būdu tapsianti „visos Europos pabėgėlių stovykla“.
Pagal vadinamąsias Dublino taisykles, migrantų prieglobsčio prašymai turi būti išnagrinėti toje ES šalyje, į kurią jie atvyksta pirmiausia. Dabartinės migracijos krizės atveju daugybė migrantų tokiu būdu apsistoja Viduržemio jūros šalyse – Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.
ES šalių lyderiai praėjusį gruodį paskelbė iki birželio pabaigos pertvarkysiantys šias taisykles ir įsteigsiantys nuolatinį mechanizmą, leisiantį prieglobsčio prašytojus paskirstyti po bendrijos nares. Vis dėlto ES šalys dėl tokios tvarkos tikriausiai nesusitars.
Piktindamasi nepakankamu bloko šalių indėliu sprendžiant krizę, Italijos naujoji Vyriausybė pastaruoju metu atsisako priimti gelbėjimo laivus su migrantais.
Neleidusi šalies uostuose prisišvartuoti vėliau į Ispaniją vėliau nuvykusiam laivui „Aquarius“, Roma šeštadienį nepriėmė Vokietijos labdaros organizacijos valdomo laivo „Lifeline“, plukdžiusio 239 migrantus.
Italijos laikysena sukėlė įtampą ir santykiuose su Berlynu, nors kanclerės A. Merkel liberali migracijos politika sumažino jos populiarumą Vokietijoje ir leido čia iškilti populistiškoms politinėms jėgoms.
Vokietijos vidaus reikalų ministras pareikalavo A. Merkel iki birželio pabaigos rasti tokį europinį sprendimą, kuris užkirstų kelią į šalį atvykti naujiems migrantams.
Kitu atveju jis pagrasino įsakyti šalies pasieniečiams nebepriimti atvykėlių, o tai reiškia, kad jiems tikriausiai tektų grįžti atgal į Italiją.
Ragina kurti „apsaugos centrus“
Savo ruožtu Italija sekmadienį paragino keliose ES šalyse įsteigti specialius „apsaugos centrus“, kur būtų įkurdinami į bendriją atvykstantys migrantai. Roma taip pat pareikalavo ES skirti didesnę paramą Afrikai, kad ši kovotų su žmonių kontrabanda.
ES lyderiai kitą savaitę taip pat aptars būdus sustiprinti išorinės sienos apsaugą.
Bendradarbiavimo susitarimai su Turkija ir Libija pastaraisiais metais smarkiai sumažino migracijos srautus į Europą.
Europos Vadovų Taryboje taip pat bus aptarti pasiūlymai trečiosiose šalyse kurti centrus, kur karo pabėgėliai būtų atskiriami nuo ekonominių migrantų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukraina nutraukia pasų išdavimą užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams
Ukraina nustojo išdavinėti naujus pasus kai kuriems užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams, siekdama paskatinti juos grįžti į tėvynę, kol kariuomenė susiduria su sunkumais fronto linijoje, iš dalies dėl didėjančio kar...
-
JAV Kosmoso štabo vadovas įžvelgia itin sparčią Kinijos plėtrą kosmoso srityje
Kinijos kariniai pajėgumai kosmose vystosi labai dideliu tempu, kuris po neseniai įvykdytų gynybos reformų tik stiprės, trečiadienį pareiškė JAV Kosmoso štabo (SpaceCom) vadovas. ...
-
Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas. ...
-
V. Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. ...
-
D. Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, o suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasak...
-
R. T. Erdoganas kritikuoja Vakarų poziciją Gazos kare
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per kolegos iš Vokietijos Franko Walterio Steinmeierio vizitą Ankaroje apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš civilių gyventojų Gazos Ruože kančias. ...
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai13
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...