- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzija ir Vokietija antradienį pasirašys naują draugystės sutartį, siekdamos stiprinti savo kertinį aljansą tokiu metu, kai Europos Sąjungą palieka Didžioji Britanija, o per Senąjį žemyną ritasi nacionalizmo bangos.
Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir kanclerė Angela Merkel Vokietijos vakariniame Acheno mieste pasirašys šią sutartį, kuria šalys pasižadės stiprinti ryšius ekonomikos bei gynybos srityse bei patvirtins savo įsipareigojimą ES.
Prancūzijos prezidentūra nurodė, jog tai „svarbus momentas“ parodyti, kad šie santykiai yra „pamatiniai ir gali patys atsinaujinti... kad pasitarnautų stiprinant europinį projektą“.
Šiame kontekste tikėjimo Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimu patvirtinimas turi simbolinę reikšmę.
Belgijos ir Olandijos pasienyje esančiame Achene gausu europinės simbolikos, nes šiame mieste buvo frankų imperatoriaus Karolio Didžiojo, sukūrusio galingą valstybę, davusią pradžią šiuolaikinei Europai, rezidencija.
„Kalbant apie europinę integraciją, matome egzistencinę krizę, kai mūsų laukia „Brexit“ ir tikėtinas nacionalistų sustiprėjimas per būsimus Europos rinkimus“, – sakė politologė Claire Demesmay (Kler Demesmeji) iš tyrimų instituto DGAP.
„Šiame kontekste tikėjimo Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimu patvirtinimas turi simbolinę reikšmę“, – sakė ji Vokietijos visuomeniniam radijui.
A. Merkel ir E. Macronas susitarimą pasirašys šalims minint analogiškos Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutarties, kurią 1963-iaisiais pasirašė Charles'is de Gaulle'is (Šarlis de Golis) ir Konradas Adenaueris, sudarymo metines.
Antradienį pasirašoma sutartimi siekiama įkvėpti naujos gyvybės dvišaliams santykiams, vadinamajam Prancūzijos ir Vokietijos varikliui, – dviejų politikos ir ekonomikos sunkiasvorių aljansui, kuriam tradiciškai tenka svarbus vaidmuo Europos integracijos procese.
E. Macronas 2017 metų gegužę atėjo į valdžią siekdamas A. Merkel paramos ES didžiulio masto reformoms, kurios turėtų padėti atkurti visuomenės pasitikėjimą Bendrijos institucijomis ir suvaržyti populizmo augimą.
Tačiau A. Merkel ir kiti ES lyderiai jo idėjas sutiko be didelio entuziazmo, o Paryžius ir Berlynas neranda bendros pozicijos ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl interneto milžinių apmokestinimo.
Gruodį ES lyderiai pritarė mažiau ambicingai E. Macrono pasiūlymų versijai, įskaitant planą išnagrinėti galimybę kurti bendrą eurozonos šalių biudžetą.
Kraštutinių dešiniųjų skundai
Sutartis įpareigoja Prancūziją ir Vokietiją stiprinti karinius ryšius, įskaitant galimus bendro kontingento dislokavimus, pavyzdžiui, teroristinio išpuolio atveju.
Šalys taip pat galėtų glaudžiau bendradarbiauti vykdant viešuosius pirkimus, pavyzdžiui, įsigyjant ar kuriant naujus tankus ar naikintuvus.
Sutartyje esama nuostatos dėl tarpusavio gynybos užpuolimo atveju, nors būdamos NATO narėmis jos jau yra įsipareigojusios laikytis kolektyvinės gynybos principo.
Praėjusių metų pabaigoje E. Macronas išprovokavo ginčą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), paraginęs Europą mažinti savo karinę priklausomybę nuo Amerikos ir netgi kurti „tikrą Europos armiją“.
Sutartis taip pat uždega žalią šviesą bendram parlamentui, kurį sudarytų iki 50 Prancūzijos Nacionalinio Susirinkimo ir toks pat skaičius Bundestago narių, taip pat kalbų mokymosi iniciatyvoms abiejose šalyse.
Tačiau namuose E. Macrono kritikai – tiek kraštutiniai dešinieji, tiek ultrakairieji – pasmerkė šią sutartį, esą dar sumažinsiančią Prancūzijos suverenitetą.
Internete buvo paskleisti melagingi gandai, esą E. Macronas vyksta į Vokietiją perleisti A. Merkel dalį Prancūzijos žemių.
Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) apkaltino prezidentą siekiu „sugriauti mūsų šalies galią“.
Susilpnėjusios lyderių pozicijos
Tiek E. Macronas, tiek A. Merkel yra jautriai pasisakę apie glaudžių ryšių tarp abiejų šalių, kurias jungia brutali dviejų pasaulinių karų istorija, svarbą.
Tačiau ne visiems Europos lyderiams patinka mintis apie dominuojantį „Prancūzijos ir Vokietijos variklį“.
Italijos kraštutinių dešiniųjų Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams sakė, jog norėtų, kad proeuropinei A. Merkel ir E. Macrono pozicijai iššūkį mestų euroskeptiška „Italijos ir Lenkijos ašis“.
Tiek E. Macronas, tiek A. Merkel dabar išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Vokietija jau ruošiasi naujai politinei erai po A. Merkel pasitraukimo, jai jau paskelbus, kad 2021 metais paliks kanclerio postą.
Tuo metu E. Macronui teko atidėti į šalį ambicingus Europos gelbėjimo planus, Prancūziją apėmus antivyriausybiniams „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestams.
Abu lyderiai pasakys kalbas per sutarties pasirašymo ceremoniją Acheno miesto rotušėje, o tada dalyvaus debatuose su prancūzų ir vokiečių studentais.
Sutartis – žingsnis „Europos kariuomenės“ link
A. Merkel pareiškė, kad naujoji Prancūzijos ir Vokietijos draugystės sutartis yra žingsnis bendros Europos kariuomenės sukūrimo link.
Pasak kanclerės, sutartimi siekiama sukurti prancūzų ir vokiečių „bendrą karinę kultūrą“. Be to, sutartis „prisideda prie Europos kariuomenės sukūrimo“.
Apie naująją sutartį „skleidžiamas melas“
E. Macronas išreiškė pasipiktinimą „skleidžiančiaisiais melą“ apie naują draugystės sutartį.
„Tie, kurie pamiršta Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo vertę, patys tampa praeities nusikaltimų bendrininkais. Tie, kurie... skleidžia melą, įžeidžia tuos žmones, kuriuos jie apsimeta ginantys, siekdami pakartoti mūsų istoriją“, – pareiškė prancūzų lyderis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
M. Johnsonas: JAV Atstovų Rūmai dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui balsuos šeštadienį
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) trečiadienį sakė, kad šeštadienį bus surengtas balsavimas dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai blokuojamą JAV karinę pagalbą Ukrainai, taip pat – ...
-
NASA Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ išsiuntė paskutinę žinutę į Žemę1
NASA Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ perdavė paskutinę žinutę į Žemę ir dabar raudonosios planetos paviršiuje tarnaus kaip nejudantis duomenų rinkimo įrenginys, antradienį pranešė kosmoso agentūra. ...
-
Čekijos premjeras: apie 20 šalių kartu nupirks Ukrainai 500 tūkst. sviedinių
Maždaug 20 šalių skyrė pakankamai lėšų, kad Ukrainos kariuomenei pagal Čekijos iniciatyvą būtų nupirkta 500 tūkst. sviedinių. ...
-
Ukraina: bus parduoti keli šimtai paveikslų iš Medvedčuko kolekcijos12
Nacionalinė aktyvų paieškos ir valdymo agentūra (ARMA) ruošiasi parduoti 264 paveikslus, kurie priklausė buvusiam Ukrainoje uždraustos partijos „Opozicinė platforma – už gyvybę“ lyderiui Viktorui Medvedčukui. ...
-
EK vadovė: Europa turi prabusti dėl gynybos
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė, kad Europa, susidūrusi su grėsmėmis, kurias kelia autoritarinių jėgų ašis nuo Maskvos iki Teherano, turi ryžtis kitam šuoliui į priekį ...
-
Buvusi V. Putino bendramokslė paskirta Rusijos Aukščiausiojo teismo pirmininke1
Buvusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendramokslė 70-metė Irina Podnosova buvo paskirta Rusijos Aukščiausiojo teismo pirmininke. ...