E. Macronas išrinktas Prancūzijos prezidentu | Diena.lt

E. Macronas išrinktas Prancūzijos prezidentu

  • Teksto dydis:

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sekmadienį didele persvara laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen (Marin Le Pen), rodo pirminės prognozės.

M.Le Pen pripažino pralaimėjusi, bet pareiškė, kad šių rinkimų rezultatai yra „istoriniai, itin svarūs“ jos vadovaujamam Nacionaliniam frontui (FN).

Trumpame pranešime M.Le Pen nurodė, kad paskambino E.Macronui ir palinkėjo jam sėkmės kovojant su „milžiniškais iššūkiais“. Ji pridūrė, kad ves FN į birželį vyksiančius parlamento rinkimus.

E.Macronas sakė naujienų agentūrai AFP, kad jo pergalė išreiškia „viltį“ ir „naują skyrių“ Prancūzijai.

„Šį vakarą mūsų ilgoje istorijoje prasideda naujas skyrius. Noriu, kad jis būtų vilties ir atsinaujinusio pasitikėjimo skyrius“, – pridūrė jis.

E.Macronui pavyko atremti didelį ultradešiniosios stovyklos iššūkį per balsavimą, laikomą itin svarbiu susiskaldžiusios šalies ir visos Europos ateičiai.

Ši pergalė vainikuoja neįtikėtina 39 metų buvusio investicinės bankininkystės specialisto iškilimą politikoje. E.Macronas bus jauniausias visų laikų Prancūzijos lyderis.

Jis žadėjo išgydyti susiskaldžiusią ir demoralizuotą šalį po nuožmios kampanijos, atskleidusios gilius nesutarimus dėl ekonomikos ir socialinių klausomų, taip pat įtampą, susijusią su nacionalinės tapatybės problemomis ir imigracija.

Preliminarūs vertinimai rodo, kad E.Macronas surinko 65,5– 66,1 proc., o M.Le Pen – 33,9–34,5 proc. balsų.

E.Macronas, kuris dar prieš trejus metus buvo niekam nežinomas, dabar taps vienu įtakingiausių Europos lyderių. Į prezidento postą jis ateina su itin ambicinga programa, numatančia politines ir ekonomikos reformas tiek Prancūzijai, tiek Europos Sąjungai.

Šie rezultatai neabejotinai sulauks didelio atgarsio pasaulyje, ypač Briuselyje ir Berlyne, kur lyderiai tikriausiai lengviau atsikvėps, kad prieš ES ir globalizaciją nukreiptos M.Le Pen idėjos buvo įveiktos.

Didžiajai Britanijai pernai nubalsavus palikti ES, o Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) laimėjus JAV prezidento rinkimus balsavimas Prancūzijoje buvo atidžiai stebimas, tikintis įžvelgti ženklų, ar dešiniojo nacionalizmo banga toliau stiprės.

48 metų M.Le Pen argumentavo, kad vyksta kova tarp E.Macroni ir „globalistų“, pasisakančių už laisvąją prekybą, imigraciją ir didesnę Europos integraciją, bei jos „patriotinės“ vizijos apie valstybę, turinčią tvirtas sienas ir nacionalinę tapatybę.

Kadenciją baigiantis prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), 2014 metais niekam nežinomą E.Macroną paskyręs ekonomikos ministru, atidavęs savo balsą sakė, kad rinkimai „visada būna svarbus, reikšmingas aktas, sukeliantis svarių pasekmių“.

Feministės ant bažnyčios pakabino plakatą

Prancūzijos šiaurėje viename mieste aktyvios feministės ant bažnyčios sienos pakabino didžiulį plakatą, kuriuo reikštas protestas prieš kandidatę į prezidento postą Marine Le Pen (Marin Le Pen); būtent šiame Henen Bomono mieste ji vėliau ir balsavo.

Aktyvistės buvo greitai sulaikytos, plakatas nuimtas.

Pastarosiomis dienomis protestų įvairiomis formomis buvo daug – ir prieš abu kandidatus: tiek M.Le Pen, tiek Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną).

Paryžietis Yves Robert'as (Ivas Roberas) protestavo savaip – jis įmetė į balsadėžę tuščią neužpildytą balsalapį. Daugelis kitų elgėsi taip pat, nerimaudami dėl rasistinės M.Le Pen Nacionalinio fronto praeities, ar dėl 39-erių E.Macrono politinės nepatirties, arba dėl pastarojo patirties versle.

Pensininkė Gabrielle Lebbe (Gabrielė Leb) sakė balsuojanti nes „nerimauju dėl savo anūkų, aš nerimauju dėl pasaulio“.

M. Le Pen balsavo partijos tvirtovėje

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidento postą M. Le Pen (Marin Le Pen) savo balsalapį įmetė rinkimų apylinkėje Henen Bomone, buvusiame kalnakasių miestelyje šiaurės Prancūzijoje, kurios meras yra jos vadovaujamo antiimigracinio Nacionalinio Fronto narys.

Balsuoti 48-erių M.Le Pen atėjo kartu su Henen Bomono meru Steeve Briois (Stivu Briua), kuris per prezidentinę kampaniją vadovavo Nacionaliniam frontui.

Balsuoti jai joks incidentas nesutrukdė, nors kiek anksčiau sekmadienį buvo sulaikytos kelios aktyvios feministės, mėginusios ant bažnyčios pastato pakabinti didžiulį plakatą prieš M.Le Pen.

Nors M.Le Pen atkakliai stengėsi, kad jos nacionalistinė partija atsikratytų ksenofobinio įvaizdžio, jos rinkiminė kampanijos platforma buvo prieš imigraciją, prieš Europos Sąjungą.

Šiuose rinkimuose įžvelgiamas globalaus populizmo vedlio vaidmuo.

E.Macronas balsavo Prancūzijos šiaurėje

Centristų kandidatas E. Macronas (Emanuelis Makronas), Prancūzijos prezidento rinkimų favoritas, balsavo šalies šiaurės pajūrio mieste Le Tukė kartu su savo žmona Brigitte Macron (Brižit Makron).

Buvęs socialistų ekonomikos ministras ir buvęs bankininkas nesiliovė šypsojęsis, paglostė juodą šunį išeidamas iš savo vasarnamio pajūrio kurorte.

Saugumo sumetimais E.Macronas buvo nuvežtas į netoliese esančią balsavietę Le Tukė rotušėje; ten jis spaudė rankas miniai savo šalininkų, paskui jis su žmona įėjo į pastatą.

Nuomonių apklausose prieš antrąjį rinkimų turą E.Macronas ryškiai pirmauja prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Iki vidurdienio balsavusiųjų aktyvumas siekia 28,23 proc., nurodė Vidaus reikalų ministerija.

Rinkėjų aktyvumas

Prancūzijos prezidento rinkimuose rinkėjų aktyvumas sekmadienio vidurdienį buvo 28,23 proc., – mažesnis negu 2012 metais, kai jis sudarė 30,66 proc., pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Tačiau šio sekmadienio skaičius tik vos vos atsiliko nuo pirmojo turo skaičiaus, balandžio 23 dieną siekusio 28,54 proc.

F. Hollande'as balsavo rinkimuose

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sekmadienio rytą balsavo antrajame valstybės vadovo rinkimų rate.

Kadenciją baigiantis prezidentas savo valią pareiškė pietvakarių Prancūzijoje esančiame Tiulyje.

F.Hollande'as, pats nepopuliariausias Prancūzijos lyderis šių laikų istorijoje, pernai nusprendė nesiekti būti perrinktas dar vienai prezidento kadencijai.

Socialistas F.Hollande'as paragino rinkėjus nepalaikyti kraštutinių dešiniųjų kandidatės Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir pakvietė juos balsuoti už jo buvusį protežė centristą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną).

Socialistų kandidatas Benoit Hamonas (Benua Hamonas) per pirmąjį rinkimų ratą gavo apie 6 proc. balsų ir iškrito iš kovos už prezidento postą.

Visiškos priešingybės

Sekmadienį vykstančio antrojo Prancūzijos prezidento rinkimų rato favoritas centristas E. Macronas (Emanuelis Makronas) ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė M. Le Pen (Marin Le Pen) yra priešingų nuomonių daugeliu klausimų – nuo imigracijos ir euro iki branduolinės energetikos.

Pateikiame kandidatų pozicijas pagrindiniais klausimais:

Europa

M.Le Pen norėtų, kad Prancūzija atsisakytų bendrosios Europos valiutos euro ir susigrąžintų franką, ir siekia, kad šalis pasitrauktų iš bevizės Šengeno erdvės.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė žada surengti šešis mėnesius truksiančias derybas dėl įgaliojimų grąžinimo iš Briuselio į valstybių narių sostines, o po to organizuoti referendumą dėl Prancūzijos narystės Europos Sąjungoje.

Be to, M.Le Pen nepritaria ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimui (CETA).

Buvusio bankininko ir ekonomikos ministro E.Macrono rinkimų kampanija yra atvirai proeuropietiška. Jis norėtų, kad 19 eurą naudojančių valstybių turėtų atskirą biudžetą, ir siūlo, kad euro zona turėtų savo parlamentą bei finansų ministrą.

E.Macronas taip pat norėtų, kad Europa sukurtų bendras sienų apsaugos pajėgas ir taip sustiprintų savo išorės sienas, labiau sutelktų savo gynybos pajėgas ir padidintų muitus, kad apsaugotų savo pramonę nuo nuo nesąžiningos konkurencijos, ypač iš Kinijos.

Imigracija

M.Le Pen žada iš karto paskelbti „moratoriumą“ ilgalaikei imigracijai. Ji siektų sumažinti skirtumą tarp atvykstančių ir išvykstančių žmonių iki 10 tūkst. ir užkirsti kelią nelegaliems imigrantams gauti leidimą gyventi Prancūzijoje. Be to, būtų sugriežtintos prieglobsčio teikimo ir artimųjų atvykimo į Prancūziją taisykles. Užsieniečiai, nuteisti dėl terorizmo ar kito nusikaltimo, būtų automatiškai deportuojami, o Prancūzijoje gimusiems migrantų vaikams būtų sunkiau gauti šios šalies pilietybę.

Be to, M.Le Pen toliau draustų musulmoniškas skaras, krikščioniškus kryžius, žydiškas kipas bei kitus religinius simbolius viešose vietose ir uždraustų musulmonišką maudymosi drabužį burkinį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Valio prancūzams

Valio prancūzams portretas
..............

Jogaila Išganytojas

Jogaila Išganytojas portretas
Nulinis tas Makaronas. Hitleris gavo 1933 m. lapkričio m. 98% balsų

mikas

mikas portretas
na,,... belieka tik pareikst uzuojauta prancuzu tautai , matomai per daug prisiveze ,,,,tikruju,,, prancuzu is afrikos ir arabu emiratu savo buvusiu koloniju , --dabar patys tapo ju kolonija...Beje tas pat daroma ir lietuvoj --vezami xoxolai suteikiama jiems pilietybe , o lietuviams neleidziama balsuot internetu , emigrantams nesuteikiama antra pilietybe .... tuoj ,,,, tikrieji,,,, lietuviai is xoxliandijos prabalsuos taip kaip nores grybauskaites su linkeviciais....
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių