- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per naująją kadenciją turės apsispręsti – ieškoti įpėdinio ar sekti Kinijos pavyzdžiu ir įteisinti galimybę eiti pareigas iki gyvos galvos, sako BNS kalbinti Lietuvos analitikai.
Kinijos parlamentas šį mėnesį balsavo, kad būtų panaikinti apribojimai prezidento kadencijoms, ir tokiu būdu atvėrė kelią prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) valdyti šalį visą savo gyvenimą.
Buvęs Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje, Kauno technologijos universiteto Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas sako, kad dalis Rusijos elito gali susižavėti šiuo pavyzdžiu.
„Kadangi jiems Kinijos ekonominė ir politinė sistema yra prie širdies, gali būti, kad dalis Rusijos elito ne tik susižavės, bet ir užsikrės tuo, siūlys daryti permainas, kad prezidentui nebūtų taikomi limitai ir kad V. Putinas tęstų savo vadovavimą dar nežinia kiek“, – BNS sakė V. Ušackas.
Kita vertus, buvęs diplomatas mato ženklų, kad per naująją kadenciją V. Putinas gali pasirinkti įpėdinį iš jaunesnės kartos.
„Dabar į aukštus postus, viceministrų ir gubernatorių lygmenį, jis ruošia ir skiria naują kartą. Daugeliu atveju geriausiuose Vakarų universitetuose diplomus įgijusius rusus, kurie turi vakarietišką išsimokslinimą, bet yra patriotai nacionalistai, dėkingi už savo karjerą prezidentui Putinui. Todėl manau, kad tai bus žmogus būtent iš tos kartos“, – teigė V. Ušackas.
Konfrontacija išliks
Politologai neabejoja, kad sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose laimės ir naujai šešerių metų kadencijai Kremliuje pasiliks Vladimiras Putinas.
Ekspertų teigimu, po rinkimų Rusijos santykiai su Vakarais išliks įtempti dėl Maskvos agresyvios užsienio politikos.
„Akivaizdu, kad Rusijos agresyvus elgesys yra visose sferose. Pradedant nuo Ukrainos, kaip Rusija elgėsi Sirijoje, kaip kišosi į rinkimus nuo Amerikos iki Prancūzijos ir Vokietijos. Visas agresyvių priemonių spektras, į kurias Vakarai negali nereaguoti“, – BNS sakė Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Anot jo, Rusija ir jos politiniai lyderiai norėtų grįžti prie įprastinės politikos, kad būtų sumažintos Vakarų sankcijos Rusijai ir atvertų galimybę pinigų srautams, investicijoms bei prekybos santykiams su Vakarais. Tačiau, pasak T. Janeliūno, viešumoje vyksta intensyvus žodinis, propagandinis karas, o tai visiškai – priešinga kryptis link gerų santykių.
Politologo teigimu, Rusija įsivaizdavo, kad savo prestižą galės susigrąžinti demonstruodama agresyvią galią, tačiau tai nepasiteisino, nes Vakarų reakcija yra stipresnė, nei Kremlius įsivaizdavo.
„Greičiausiai santykiai negali iš esmės pasikeisti, nes V. Putinas su konfrontacine politika jau yra nuėjęs ganėtinai toli. Jam apsigręžti ir eiti atgal būtų labai sudėtinga. V. Putinas prarastų tuos argumentus, kuriuos kartojo pastaruosius 3-4 metus ir kuriais bandė įtikinti Rusijos žmones. O ir jo paties statusas iš esmės žlugtų“, – sakė T. Janeliūnas.
Rinkimai – įvaizdis Rusijos piliečių akyse
Politologų vertinimu, sekmadienio rinkimų esmė – V. Putino legitimavimas ketvirtai kadencijai, o intriga išlieka tik dėl rinkėjų aktyvumo.
„Negalime vadinti nei demokratiškais, nei laisvais, nei konkurencingais rinkimais. Tuose rinkimuose yra tik vienas klausimas – kiek V. Putinas gaus balsų ir kiek atvyks balsuoti Rusijos piliečių. Viskas. Tai ir Putino legitimavimas ketvirtai kadencijai yra rinkimų esmė“, – BNS sakė Vytatuo Didžiojo universiteto lektorius G. Česnakas.
Anot politologų, pirmasis V. Putino uždavinys iškart po rinkimų – stabilizuoti aplinką, kad nekiltų protestų dėl rinkimų baigties ir galimų pažeidimų. Vėliau tikėtis esminių ekonomikos reformų nėra pagrindo, nes tai galėtų reikšti ir politinės sistemos pokyčius, o tuo V. Putinas nėra suinteresuotas.
V. Putino oponentai rinkimuose – septyni spalvingi kandidatai, gavę Kremliaus sutikimą.
Tarp jų – buvusi televizijos realybės šou vedėja Ksenija Sobčiak, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis ir komunistas milijonierius Pavelas Grudininas.
„V. Žirinovskis rinkimuose dalyvauja šeštą kartą ir yra tas keistasis kandidatas, kuris rėkia prieš visus atkreipdamas dėmesį skandalingais pranešimais. Tada turime Pavelą Grudininą, kuris yra stalinistinės pakraipos politikas ir atvirai tai deklaruoja. Šiame kontekste palyginus su kitais, ir ta pačia Ksenija Sobčiak, Putinas atrodo kaip labai solidus kandidatas, už kurį galima balsuoti“, – sakė G. Česnakas.
Kaip rodo apklausos, nė vienas jų negautų daugiau nei 8 proc. balsų. Kampaniją prieš korupciją vykdančiam vienam didžiausių V. Putino kritikų Aleksejui Navalnui buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, motyvuojant jo teistumu dėl neteisėtų mitingų organizavimo.
V. Putinas pirmuoju valstybės asmeniu tapo 1999 metų gruodžio 31 dieną, kai tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino sprendimu buvo paskirtas Rusijos prezidento pareigas einančiu pareigūnu.
Pirmą kartą į prezidento postą V. Putinas buvo išrinktas 2000 metų kovo 26 dieną. Jis buvo perrinktas 2004 ir 2012 metais. 1999-2000 ir 2008-2012 metais V. Putinas dirbo vyriausybės vadovo poste.
2012 metais jis buvo išrinktas prezidentu šešerių metų kadencijai, pagal konstitucijos pataisas, taip pat sudarančias jam sąlygas būti išrinktam antrai šešerių metų kadencijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas. ...
-
V. Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. ...
-
D. Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, o suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasak...
-
R. T. Erdoganas kritikuoja Vakarų poziciją Gazos kare
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per kolegos iš Vokietijos Franko Walterio Steinmeierio vizitą Ankaroje apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš civilių gyventojų Gazos Ruože kančias. ...
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai11
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...