Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas šią savaitę paskelbė, kad šalyje įvyks pirmalaikiai vadovo rinkimai. Jų data – balandžio 26-oji. Ar ruošiamasi perduoti valdžią? O gal, kaip sako Kazachstano elito atstovai, valstybės lyderiui norisi pasitikrinti populiarumą?

Jeigu kandidatuos, laimės

Nuspėti rinkimų baigtį Kazachstane – nesudėtinga. Na, bent taip buvo pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius. Didžiausios Vidurio Azijos šalies, plotu prilygstančios Vakarų Europai, kurioje gyvena tik 17 mln. žmonių, vadovo postą be konkurencijos nuo pat SSRS žlugimo užima tas pats asmuo – 74 metų N.Nazarbajevas.

Jis šaliai pradėjo vadovauti dar 1989 m., kai tapo vietos Komunistų partijos vadovu. 1991 m., paskelbus apie šalies nepriklausomybę, įsitvirtino aukščiausiame poste.
Tiesa, pranešdamas žinią apie pirmalaikius rinkimus, politikas nepatikslino, ar pats ketina juose dalyvauti, o galbūt jau ruošiamas įpėdinis?

Jeigu nuspręs kandidatuoti, niekas neabejoja, kad jis dar penkerius metus liks vadovauti didžiausiai Centrinės Azijos ekonomikai.

"Žmonių labui, atsižvelgdamas į jų prašymą man ir bendrą norą, aš priėmiau sprendimą ir pasirašiau dekretą 2015 m. balandžio 26 d. surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, – pareiškė N.Nazarbajevas, kurio kalbą transliavo kelios šalies televizijos. – Sprendimą dėl savo dalyvavimo rinkimuose priimsiu vėliau."

Vadinamas Tėvuku

N.Nazarbajevas Kazachstane paprastai vadinamas Tėvuku. Įstatymai jam nedraudžia būti šalies vadovu tiek kadencijų, kiek pats nori.

Jam, kaip pirmajam Kazachstano prezidentui, pagal Konstitucijoje padarytą išimtį, netaikomas kadencijų skaičiaus apribojimas. Tiesa, kadencija trunka penkerius metus. Ji, skirtingai nei Rusijoje, nėra pratęsta.

Prezidento rankose sutelktos gana didelės galios – jis skiria ministrą pirmininką, gali vetuoti priimtus parlamente įstatymus. Pagaliau proprezidentinė partija "Nur Otan" iš esmės ir dominuoja parlamente.

Nieko nuostabaus, kad tokią valdžią turintis lyderis 2011 m. buvo perrinktas šalies vadovo, gavęs net 96 proc. balsų. Tiesa, pagal 2011 m. "Demokratijos indeksą", Kazachstanas priskiriamas prie autoritarinių režimų. Tad ir šie rinkimų rezultatai – abejotini, nors didžioji dalis kazachų, kaip rodo apklausos, šalies prezidentą palaiko.
Dabartinė N.Nazarbajevo kadencija turėjo baigtis tik kitais metais. Valdančioji partija "Nur Otan" ir parlamentas praėjusią savaitę kreipėsi į ilgametį šalies vadovą, prašydami užsitikrinti vadovo postą dar penkerių metų laikotarpiui, siekiant sutvirtinti su ekonominiais sunkumais susiduriančią valstybę.

Pirmą kartą vasario 14 d. rinkimų mintį iškėlė Kazachstano Liaudies asamblėja, N.Nazarbajevo vadovaujama institucija, ir šalies pareigūnai suskubo tai įvardyti kaip "liaudies valios išraišką", ragindami prezidentą priimti atitinkamą sprendimą šiuo klausimu.

Ekonomikos nuosmukis

Kazachstano ekonomikos pagrindas – energetika. Šalis – viena iš didžiausių naftos gamintojų pasaulyje. Juodojo aukso kainų sumažėjimas neigiamai atsiliepė valstybės finansams.

Be to, Kazachstanas – svarbiausias Rusijos sąjungininkas Vidurio Azijoje, todėl sankcijos, Vakarų paskelbtos Rusijai, turėjo žalos ir šios šalies ekonomikai.

Tiesa, dėl šių problemų N.Nazarbajevas vargu ar turėtų sunerimti. Niekas iki šiol jam nesugebėjo mesti rimto iššūkio.

Valstybės opozicinės jėgos – silpnos ir išsklaidytos, neturinčios tokio lyderio, kuris būtų pajėgus kaip lygus su lygiu varžytis su ilgamečiu šalies vadovu.

Vienas iš aršiausių N.Nazarbajevo kritikų, jo buvęs žentas Rakhatas Alijevas, visai neseniai buvo rastas pasikoręs viename Austrijos kalėjime. Čia laukė teismo verdikto dėl žmogžudystės. Jis buvo ieškomas ir Kazachstano prokurorų.

Prašo pasilikti

N.Nazarbajevas tvirtino, kad sprendimą, ar kandidatuoti į šalies vadovo postą, ar ne, priims atsižvelgęs į tautos valią.

"Daugelyje laiškų man jaučiu tautos nusivylimą. Jie norėtų, kad nebūtų vidaus kovų ir konfliktų. Ir daugelis suvokia, kad vienintelis kelias tai pasiekti – suvienyti, sustiprinti ir stabilizuoti visuomenę" – dėstė N.Nazarbajevas.

Prieš šį vadovo kreipimąsi į tautą valstybinė televizija nuolatos rodė iš įvairių šalies kampelių atsiųstus prezidentui laiškus, kuriuose jis raginamas pasilikti valstybės vadovu.
Kai kurios Vakarų šalys ir tarptautinės organizacijos yra ne kartą kritikavusios Astaną, kad rinkimai – neatitinka demokratijos standartų. N.Nazarbajevas niekuomet nesusidūrė su rimta opozicija.

Valdančiosios partijos "Nur Otan", dominuojančios parlamente, atstovai taip pat pažymėjo, kad N.Nazarbajevas turėtų likti vadovauti šaliai, mat bent kol kas lyderio, jį pakeisiančio, nėra.

Analitiko komentaras

Pasak Kazachstano politikos eksperto Dosymo Satpajevo, šiais rinkimais siekiama išsaugoti dabartinį status qou.

"Jeigu jiems (elitui) reikėtų, jie rinkimus atšauktų, bet kol kas to nereikia. Klausimas, kuris yra kiek įdomesnis – kada Nazarbajevas pradės valdžios perdavimo procesą? Šis klausimas – pats įdomiausias, net įdomesnis nei klausimas, kas bus naujuoju lyderiu, kitaip sakant, įpėdiniu. Nes politinio ir verslo elito frakcijos, kurios sukasi aplink prezidentą, vienodai nori ir turi galimybių pasiūlyti savo kandidatą", – dėstė analitikas.

N.Nazarbajevo valdymo metais Kazachstanas tapo Vidurio Azijos regiono ekonomikos lyderiu. Po SSRS žlugimo jam pavyko įvykdyti ekonomikos reformas, pritraukti 170 mlrd. JAV dolerių vertės tiesioginių investicijų.