Quantcast

Sociologas: Baltijos šalių opa – demografinė krizė

Vengrų sociologas ir politologas, Budapešto universiteto Socialinės politikos centro direktorius, profesorius Palas Tamasas įsitikinęs, kad Baltijos šalims reikia išmokti galvoti ne tik apie save, bet ir pažvelgti į kitus. Kitaip niekas Europoje į jas rimtai nežiūrės.

Vengrų sociologas ir politologas, Budapešto universiteto Socialinės politikos centro direktorius, profesorius Palas Tamasas įsitikinęs, kad Baltijos šalims reikia išmokti galvoti ne tik apie save, bet ir pažvelgti į kitus. Kitaip niekas Europoje į jas rimtai nežiūrės.

– Profesoriau, koks jūsų požiūris į Baltijos šalis, jų tarptautinę laikyseną ir vidaus situaciją?

– Pradėčiau nuo geopolitikos. Esu įsitikinęs, kad Vakarų Europa nėra suinteresuota kurti sienų, priešingai, veikiau norėtų statyti tiltus, kurie jungtų Europos Rytus ir Vakarus. Tai susiję tiek su ekonominiais interesais, tiek saugumo ir stabilumo kūrimu regione. Europa norėtų, kad saugiai žemyne jaustųsi ne tik Baltijos ar Vidurio Europos šalys, bet ir Rusija, o tam būtinas dialogas. Kita vertus, Baltijos šalys nenori turėti glaudžių ryšių su Rusija. Žinoma, tai susiję su istorinėmis peripetijomis ir tai galima suprasti. Nepaisant to, Lietuvai, Latvijai ir Estijai privalu suvokti, kas Europai svarbu, o kas – ne. O Rusija – svarbi, norite to, ar ne.

Dar labai reikšminga tai, kad Baltijos šalys tikrai nebus tos valstybės, dėl ko kas nors yra pasirengęs aukoti galvą. Ukrainos krizė tai gerai parodo.

Jos kontekste Vakarų Europoje išpopuliarėjo dvi geopolitinės metaforos: viena iš jų – Miuncheno, kita – Sarajevo. Pirmoji, prisiminus žymųjį Miuncheno suokalbį, reiškia, kad yra mažytė šalis, tačiau atėjusi kuri nors didelė valstybė nori ją užimti. Nors kitos didžiosios šalys žada, kad darys viską, jog taip nenutiktų, deja, jos elgiasi visai kitaip – kitaip sakant, nutaria paaukoti tą mažą valstybę. Na, o Sarajevo metafora reiškia, kad kažkur egzistuoja koks nors nereikšmingas miestas, tačiau dėl įvykių ten kyla didžiulis karas, kurio metu žūsta daugiau kaip 20 mln. žmonių.

Tad kai Ukraina Vakarams nuolat kartoja, kad ji – auka ir kad Vakarai vadovaujasi Miuncheno logika, tai yra tiesa. Aš asmeniškai netikiu, kad šiame amžiuje, kaip tai nutiko 1914 m., kas nors būtų pasirengęs mirti dėl ko nors. Taip, išsakomi gražūs žodžiai, tačiau tai – viskas.

Tiesa, čia nėra esminė problema, tai veikiau faktas. Žinoma, nesiimsiu aiškinti, kad Rusija negali užpulti ko nors. Gali. Bet patys suvokiate, kad ji nepultų NATO šalies, tad ir Baltijos valstybių. Tai Rusijai būtų pragaištinga.

Problema, kaip minėjau, ta, kad didžioji dalis Europos vis dėlto norėtų ne sienų tarp Rytų ir Vakarų, o bendradarbiavimo dvasios. Esant tokiai situacijai, Baltijos šalys, pasikartosiu, turi kalbėti ne tik apie save, apie savo saugumą, interesus, o bendrai apie viso regiono, kuriame yra ir Rusija, saugumą ir interesus.

Antra, galite tai įvardyti kaip norite, bet Baltijos šalių opa – demografinė krizė.

Žmonės išvažiuoja, gyventojų skaičius mažėja. Jeigu norite tai sustabdyti, turite pritraukti investicijų, kitaip sakant, kurti darbo vietas. Jeigu čia bus darbo, turiu galvoje, gerai apmokamų darbo vietų, jūsų gyventojai nevažiuos į Londoną ar kitur dirbti. Bet jeigu jūs statote, pavadinkime, gynybinę sieną nuo Rusijos, nerasite Vakarų investuotojo, kuris investuotų į pafrontę. Kas nori žaisti karą? Kas nori rizikuoti savo pinigais? Niekas. Kaip tada sustabdyti žmonių mažėjimą? Tikiu, kad Lietuva nenorėtų į savo šalį įsileisti milijono arabų, tūkstančių baltarusių ar kitų tautų atstovų. Tada reikia taikos.

Aš, žinoma, suprantu, kad istorinės skriaudos turi didelę reikšmę, kad ištisa karta Lietuvoje tuo tebegyvena.

Tačiau ateina nauja karta. Ji pakeis tokius kaip aš. Ir todėl reikia performuluoti visas geopolitines schemas, kurios egzistavo Šaltojo karo metais. Šaltojo karo nebėra, jis baigėsi. Nebėra prasmės žaisti karo, juk jūs – seniai nepriklausomi. Yra kitų problemų – ekonominių, demografinių ir kt. Štai ką reikia spręsti.

Kam kalbėti apie rusų povandeninius laivus, kurie yra kažkur Murmanske? Kam tai rūpi? Juk tie laivai net negali įplaukti į Baltijos jūrą.

– Ar sutinkate, kad tiek tarp Baltijos šalių, tiek tarp Vidurio Europos šalių vangiai bendradarbiaujama?

– Deja, taip yra. Višegrado ketvertas iš esmės nefunkcionuoja. O nefunkcionuoja todėl, kad šio ketverto šalių pozicijos daugeliu klausimų skiriasi. Kategorijos skiriasi. Lenkija daugiau žaidžia su Baltijos valstybėmis, o Čekija, Slovakija ir Vengrija – daugiau su Slovėnija, Austrija, bet ne su Lenkija. Tai vėl susiję su tuo, kad Lenkijos politikoje pernelyg dominuoja Rytų klausimas. Žvelgiant istoriškai, tai vėl suprantama.

Šį klausimą Lenkijai sunku palikti nuošalyje. Vengrai, čekai ar slovakai, kurie neturi tokių gilių ir tragiškų istorinių sąsajų su Rusija, nemato reikalo apie tai daug kalbėti. Kitaip sakant, Lenkijos kompleksus šios šalys laiko ne jų reikalu.

– Bet nebūtinai istorija lemia užsienio politiką? Suomija su Rusija irgi kariavo, bet tai netrukdo šiuo metu plėtoti konstruktyvių santykių.

– Na, suomiai linkę į kompromisus. Nekalbėsiu plačiau apie vadinamąją finlandizaciją, kuri vyko Šaltojo karo metais, bet ir tai yra faktas. Tačiau nemanau, kad Baltijos šalys turėtų finlandizuotis. Dar nemanau, kad šiomis dienomis kuri nors iš Baltijos šalių gali būti neutrali.

Kita vertus, kaip jau sakiau, Baltijos šalys neturėtų būti, pavadinkime, piktais žmogeliukais Europoje ir nuolat kaišioti pagalius į ratus kitiems, ieškoti priekabių. Kaip minėjau, reikia suvokti Europos žaidimą ir jame žaisti, bet ne žaisti savo žaidimą, kai kiti žaidžia bendrą.

– Galbūt dėl to Baltijos šalys yra kiek kategoriškos, nes nuo pat SSRS žlugimo dažniau žvalgėsi į Jungtines Valstijas kaip savo nepriklausomybės saugumo garantą?

– Nesutikčiau. Šis požiūris, kuris vyrauja, esą Baltijos šalys vadovaujasi Amerikos politikos linija, kiek netikslus.

Sakyčiau, kad tai stereotipas. Amerikiečiai nėra suinteresuoti Baltijos kraštais ir net jie nėra taip smarkiai suinteresuoti tuo, kas vyksta Rusijoje, kaip daugeliui čia atrodo.
Jungtinių Valstijų kertiniai interesai – Vidurio Rytai, Iranas ir Kinija. Tiesa, Amerikoje gyvena imigrantų iš Lietuvos, Lenkijos ar kitų šio regiono šalių, tačiau jie toli gražu negali daryti reikšmingo poveikio JAV politikai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai  portretas
kad ta Vengrija arciau Rumunijos negu Austrijos

dr. Jonas Ramanauskas

dr. Jonas Ramanauskas portretas
"Sociologas: Baltijos šalių opa – demografinė krizė". Ponas profesorius na nevisai supranta ka kalba! Ir stai kodel? Ogi todel, kad demografine krize yra OPOS rezultatas, o ne pati opa. O opa yra tai, kad esame valdomi koloborantu, vagiu, banditu ir dvasiniu iskrypeliu. Jokiu rinkimu senai nera... visi tie patys snukiai valdzioje visus 25 metus! Net rinkimu ir tu nera.... sarasiukai dominuoja! Kai Lietuva valdys Lietuvos valdzia, tai ta valdzia ir rupinsis Lietuvos reikalas, o ne bus OPA Lietuvai!

Lietuvis

Lietuvis portretas
Is kur randate tokiu klaunus vengras cigonas savo rusiska nuomone issake.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių