- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ortodoksų lyderiai perspėja: žmonijai iškilo pavojus
-
Ortodoksų lyderiai perspėja: žmonijai iškilo pavojus
-
Ortodoksų lyderiai perspėja: žmonijai iškilo pavojus
-
Ortodoksų lyderiai perspėja: žmonijai iškilo pavojus
-
Ortodoksų lyderiai perspėja: žmonijai iškilo pavojus
-
Ortodoksų lyderiai perspėja: žmonijai iškilo pavojus
Ortodoksų Bažnyčių lyderiai iš viso pasaulio savo istorinį susitikimą Graikijos Kretos saloje sekmadienį užbaigė raginimu apsaugoti religines mažumas karo draskomuose Artimuosiuose Rytuose ir perspėjimu dėl sparčios mokslo pažangos „moralinių dilemų“.
„Ortodoksų Bažnyčia yra ypač susirūpinusi dėl situacijos, kurioje atsidūrė krikščionys ir kitos persekiojamos etninės ir religinės mažumos Artimuosiuose Rytuose“, – sakoma Bažnyčių lyderių aplinkraštyje.
„Ypač ji adresuoja vyriausybėms tame regione kreipimąsi ginti krikščionių populiacijas – ortodoksų, senovės Rytų ir kitų krikščionių, kurie išgyveno krikščionybės lopšyje“, – priduria lyderiai.
Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I vadovavo maldoms, kuriose dalyvavo 10 Ortodoksų Bažnyčių lyderių ir kuriomis baigėsi savaitę trukęs Šventasis ir Didysis Susirinkimas – pirmas toks per daugiau kaip 1 200 metų.
„Buvo pateiktas pasiūlymas Šventajam ir Didžiajam Susirinkimui tapti reguliaria institucija, šaukiama kas septynerius ar dešimt metų“, – sakoma bendrame 10 lyderių rašte.
Sinodo, kuriame dalyvavo vienuolika Bažnyčių, metu taip pat vyko diskusijos tokiais klausimais, kaip santuoka, pasninkas ir jungtinis atstovavimas vyskupijose tokiose šalyse kaip JAV ir Australija.
Tačiau ortodoksų vienybę pakirto Rusijos Ortodoksų Bažnyčios galvos Kirilo, kuris atstovauja maždaug 130-čiai mln. tikinčiųjų – maždaug pusei viso pasaulio ortodoksų, nedalyvavimas.
Be Rusijos, taip pat nedalyvavo Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia ir Gruzijos Ortodoksų Bažnyčia, kurios abi yra laikomos artimomis Maskvai.
Savo ruožtu Antiochijos patriarchatas nedalyvavo dėl ginčo su Jeruzalės patriarchatu, ryšium su hierarchų skyrimu Katare.
Kirilas šį susitikimą Kretoje pavadino parengiamuoju ir paragino vėliau surengti naują visų susitikimą. Mažai tikėtina, kad jis sutiks su sprendimu paversti tokius susirinkimus nuolatine veikiančia institucija. Taip pat labai mažai tikėtina, kad Bažnyčios, kurios nedalyvavo šiame susirinkime, laikysis kokių nors jame priimtų sprendimų.
Ekumeninis patriarchatas, kuris yra įsikūręs Stambule daugiausia musulmoniškoje Turkijoje, dažnai nesutaria su Rusijos Bažnyčia.
„Moralinės dilemos“
Svarbi Sinodo tema buvo „neigiamos mokslinės pažangos pasekmės“ ir sekmadienį Bažnyčių lyderiai išreiškė susirūpinimą dėl „moralinių dilemų“, kurios kyla ryšium su sparčia genetikos ir biotechnologijų pažanga.
„Žmogus dar intensyviau, kraštutiniu ir pavojingu būdu eksperimentuoja su pačia savo paties prigimtimi. Jam iškilo pavojus būti paverstam biologine mašina, nuasmenintu socialiniu vienetu ar mechaniniu kontroliuojamos minties prietaisu“, – sakė lyderiai.
Ortodoksų bendrija taip pat buvo paraginta glaudžiau bendradarbiauti ir „propaguoti naują konstruktyvią sinergiją“ su atitinkamomis savo pasaulietinėmis valstybėmis.
Neramumų buvusiame sovietiniame bloke ir Artimuosiuose Rytuose krečiamą ortodoksų bendruomenę dažnai vargina nacionalinė ir politinė nesantaika.
Praėjusį kartą toks susirinkimas įvyko 787 metais Nikėjoje – tai buvo paskutinis iš septynių susirinkimų, kuriuos pripažįsta ir ortodoksai, ir katalikai. 1054 metais krikščionybė per vadinamąją didžiąją schizmą skilo į katalikybę ir ortodoksiją.
Stambule įsikūręs Baltramiejus I buvo pagrindinė varomoji jėga stengiantis suburti visų 14-os autonominių Ortodoksų Bažnyčių lyderius.
Stambulo patriarchas yra laikomas „pirmuoju tarp lygių“ nuo tų laikų, kai Konstantinopolis buvo Bizantijos imperijos centras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu2
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...
-
Pareigūnas: Rusija raketnešių stygių jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme
Rusija raketnešių stygių Azovo ir Juodojoje jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme. ...
-
Lenkų generalinis prokuroras: PiS valdžia prieš šimtus žmonių naudojo šnipinėjimo programą
Lenkijos generalinis prokuroras trečiadienį parlamentui pranešė, kad valdant ankstesnei partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei prieš šimtus žmonių, įskaitant išrinktus pareigūnus, buvo naudojama galing...
-
Kremlius: tolimojo nuotolio raketos ATACMS karo Ukrainoje baigties nepakeis
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos galimybė įsigyti tolimojo nuotolio ginklų, įskaitant Jungtinių Valstijų suteiktas raketas ATACMS, iš esmės nepakeis jau trečius metus vykstančio karo baigties. ...
-
E. Macronas svarbioje kalboje perspėja: Europa yra mirtinga1
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį paragino Europą susidoroti su pasikeitusio pasaulio iššūkiais ir perspėjo, kad „mūsų Europa šiandien yra mirtinga ir gali mirti“. ...