BRICS šalių blokas, kuriam priklauso Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR), paskelbė, kad atidaromas 100 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinis bankas. Jis investuos į įvairius projektus tiek šiose, tiek kitose besivystančiose šalyse.

Banginių sąjunga

BRICS – didžiausių besivystančių ekonomikų sąjunga pasaulyje. BRICS šalyse gyvena maždaug 40 proc. Žemės gyventojų. Be to, jos užima apie 40 proc. pasaulio teritorijos, o jų ekonomikų dydis – maždaug 20 proc. viso pasaulio BVP.

Galiausiai šios šalys valdo net 43 proc. pasaulinių valiutų atsargų, ką jau kalbėti apie išteklius. Vien Rusijos turimos dujų ir naftos atsargos – vienos iš didžiausių pasaulyje, o Kinija – pasaulio fabrikas ir antroji pasaulio ekonomika.

Brazilija – didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika, o Indija – pietryčių Azijos ekonomikos galiūnė. Galbūt šioje banginių sąjungoje išsiskiria tik PAR. Vis dėlto PAR – didžiausia Afrikos ekonomika, nors, pasak ekspertų, į BRICS klubą geriau tiktų ne ji, o, pavyzdžiui, Turkija, Meksika ar Tailandas.

Tiesa, BRICS dažnai pabrėžia, kad šis blokas neturi jokių politinių ambicijų ir šios sąjungos veikla yra orientuota tik į į ekonominį vystymąsi. Vis dėlto daugeliu tarptautinės politikos klausimų šio bloko šalių pozicijos sutampa.

Nors toli gražu nesutampa pozicijos kalbant apie dvišalius klausimus.

Kinija ir Indija – senos varžovės. Rusija ir Kinija pastaruoju metu tapo sąjungininkėmis, tačiau yra regionų, kur tiek Pekinas, tiek Maskva norėtų plėsti įtaką viena kitos atžvilgiu. Žinoma, pirmiausia kalbama apie Vidurio Aziją.

Kinijos ir Brazilijos potencialų interesų susikirtimą ekspertai mato Afrikoje.

Bendras projektas

Bendras šių šalių bankas – rimtas vienijantis veiksnys. Apie jo steigimą buvo kalbama jau seniai.

Kinija, Rusija ir kitos BRICS šalys neslepia, kad amerikiečių kontroliuojami šių dienų globalios ekonomikos svertai – Pasaulio bankas (PB), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – turėtų užleisti vietą alternatyvoms.

Kinijos naujienų agentūra "Xinhua", kuri citavo naujojo banko prezidentą Kundapurą Vamaną Kamathą, teigė, kad šiuo metu BRICS banko administracija "rūpinasi operacijų inicijavimu". K.V.Kamathas anksčiau dirbo privačios bankininkystės sektoriuje Indijoje. Pasak jo, šiuo metu naujajame banke yra "kuriama verslo politika" ir vykdomi "pasiruošimai plėtros projektams." Jau kitų metų pradžioje bankas bus pajėgus tinkamai veikti.

Tiesa, banko atidarymas nebuvo pompastiškas. Apie jo veiklos pradžią paskelbta praėjus porai savaičių po Rusijos Ufos mieste įvykusio BRICS šalių lyderių susitikimo.

Tarptautinės politikos analitikai mano, kad Maskvai šis bankas – ypač reikšmingas.

Pasak jų, Rusija gan smarkiai nukentėjo nuo didžiulių valiutos kurso svyravimų ir nesėkmingai stengėsi pritraukti investuotojų, prasidėjus Ukrainos krizei. Todėl Kremlius laiko naująjį banką ir BRICS šalių turimas valiutos atsargas rimta alternatyva tarptautinėms finansinėms institucijoms, kuriose pagrindiniu smuiku griežia Jungtinės Valstijos.

Politinis svertas?

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas Ufoje teigė, kad BRICS šalių blokas atspindi naują "daugiapolinę sistemą tarptautiniuose santykiuose".

Taip jis įgėlė amerikiečiams, kurių dominavimą pasaulyje Rusija aršiai kritikuoja.

Kinijos oficialieji pareigūnai neigė kalbas, kad BRICS Investicinis bankas – tai iššūkis tradiciniams ekonominiams galios centrams.

"Jis veikiau yra papildymas, bet ne iššūkis veikiančioms tarptautinėms institucijoms", – aiškino Li Daxiao, investicijų banko "Yingda Securities" vyriausiasis ekonomistas.

Kinijos valstybinė spauda pažymėjo, kad BRICS bankas kur kas geriau patenkins besivystančių šalių poreikius, nei šiuo metu esantis PB ar TVF.

Esą jis ne tik sklandžiau finansuos įvairius projektus besivystančiame pasaulyje, bet ir gebės geriau dorotis su pasaulinėmis finansų problemomis, ko nesugebėjo Vakarų institucijos.

BRICS bankas, pasak ekspertų, pirmiausia rūpinsis apsauga nuo trumpalaikių likvidumo trikdžių ir skatins didesnį finansinį bendradarbiavimą tarp bloko šalių.

Kinija, kuri yra antroji didžiausia pasaulyje ekonomika, taip pat vadovauja pastangoms įkurti naują tarptautinį skolintoją – Azijos infrastruktūros investicijų banką (AIIB), kurio būstinė bus Pekine ir kinai valdys daugiausia – apie 30 proc. – AIIB akcijų.

Šios institucijos nuostatas praeitą mėnesį pasirašė 50 šalių steigėjų.

Kita vertus, nors steigiant AIIB prisidėjo ne tik Vokietija, bet ir Didžioji Britanija, Prancūzija bei Australija, JAV ir Japonija – pirmoji bei trečioji didžiausios pasaulyje ekonomikos – atsisakė tai padaryti.

Sprendimo realizavimas

Kalbant apie BRICS Investicinio banko idėją, ji oficialiai pristatyta per 4-ąjį BRICS šalių susitikimą, kuris įvyko 2012 m. Indijos sostinėje Naujajame Delyje. Būtent Indija buvo šios idėjos iniciatorė.

Politinis susitarimas dėl Investicinio banko steigimo buvo pasiektas 5-ajame BRICS suvažiavime, vykusiame Durbano mieste, Pietų Afrikoje 2013 m. Netrukus, 2014 m. liepą, Brazilijoje šalys pasirašė ir oficialius susitarimus dėl banko steigimo.

Tiesa, nesutarta, kur turėtų būti centrinė banko būstinė. Dėl to varžėsi Naujasis Delis, Šanchajus ir Johanesburgas. Galiausiai pasirinkta Kinijos komercijos sostinė, o Johanesburge duris atvėrė Afrikos regiono padalinys.

Tačiau Indija neliko tuščiomis. Būtent indas tapo pirmuoju banko vadovu.