Quantcast

Naujo NATO vado Europoje išrinkimas – žinutė Rusijai

  • Teksto dydis:

JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris antradienį perspėjo, kad NATO gintų savo sąjungininkus nuo Rusijos „agresijos“, sakydamas kalbą per ceremoniją, kurioje Amerikos pajėgų Europoje vyriausiojo vado pareigos buvo perduotos kitam generolui.

A.Carteris sakė, kad NATO „laikys atvertas duris Rusijai“ ir bus pasiruošusi bendradarbiauti atremiant pasaulinius saugumo iššūkius, jeigu Maskva atsisakys „žvanginimo ginklais“.

A.Carteris kalbėjo Vokietijos vakariniame Štutgarto mieste per ceremoniją, kurioje JAV pajėgų Europoje vyriausiojo vado pareigos buvo perduotos generolui Curtisui Scaparrotti (Kertisui Skaparočiui), anksčiau vadovavusiam JAV pajėgoms Pietų Korėjoje.

C.Scaparrotti, pakeisiantis aktyviąją tarnybą paliekantį JAV generolą Philipą Breedlove'ą (Filipą Bridlavą), turės rūpintis įtemptais transatlantinio Aljanso santykiais su Rusija.

„Šiandien mūsų gyvenimo būdas atsidūręs posūkio taške, kai susiduriame su gausiomis grėsmėmis ir strateginiais iššūkiais“, – C.Scaparrotti sakė savo trumpoje kalboje, perimdamas JAV pajėgų Europoje štabo viršininko postą.

Vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu (SACEUR) jis taps per atskirą ceremoniją, kuri bus surengta trečiadienį NATO karinėje būstinėje Belgijos pietuose.

60-metis C.M.Scaparrotti, bus 18-asis JAV kariškis, užėmęs SACEUR postą po Amerikos generolo Dwighto D.Eisenhowerio (Dvaito D.Eizenhauerio), kuris tapo pirmuoju NATO pajėgų vyriausiuoju vadu 1951 metais.

„Turi nuspręsti Kremlius“

Pabrėžęs, kad jam ypatingą nerimą kelia Rusijos „žvanginimas branduoliniais ginklais“, Pentagono vadovas vis dėlto išreiškė viltį, kad pavyks tęsti bendradarbiavimą su Rusija.

„Maskvos žvanginimas branduoliniais ginklais kelia neraminančių klausimų dėl Rusijos lyderių įsipareigojimo palaikyti strateginį stabilumą, jų pagarbą normoms, kad negalima naudoti branduolinių ginklų – ar jie laikysis didžiausio atsargumo, kurį branduolinės epochose lyderiai demonstruodavo naudodami branduolinių ginklų kortą“, – sakė jis.

Vis dėlto, pasak A.Carterio, tai priklausys nuo Kremliaus, kuris turi žinoti, kad Vašingtonas nesiekia karo, pozicijos.

„Tačiau tai turi nuspręsti Kremlius. Mes nesiekiame šaltojo, o juo labiau karštojo karo su Rusija. Nesiekiame padaryti Rusijos priešu“, – pabrėžė jis.

„Tačiau nesuklyskite: mes ginsime savo sąjungininkus, taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką ir teigiamą ateitį, kurią ji mums suteikia“, – pridūrė Pentagono vadovas.

Maskva vykdė aviacijos bombardavimų kampaniją Sirijoje, palaikydama tos šalies prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą), taip pat, kaip manoma, palaikė prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose, kovojančius su provakarietiška Kijevo vyriausybe.

Įsiplieskus konfliktui Ukrainoje, NATO įkūrė itin greito reagavimo pajėgas, taip pat priešakinius vadovavimo ir logistikos centrus savo rytinėse šalyse, kad prireikus galėtų greičiau dislokuoti savo pajėgas.

Praeitą savaitę Vokietija nurodė svarstanti galimybę pasiųsti savo karių į Lietuvą pagal NATO misiją, kurios tikslas – sustiprinti NATO rytinį sparną, besiribojantį su Rusija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Rusijai iki vienos vietos.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių