Rusijos vadovaujamo karinio aljanso, vadinamo Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), pajėgos pareiškė esančios pasirengusios jei prireiktų, dalyvauto taikdariškose operacijose, pranešė penktadienį šios sąjungos generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža, kai prorusiški kovotojai stumia Kijevo armijos karius tolyn nuo savo pozicijų.

„Galima konstatuoti, kad jos pasirengusios dalyvauti bet kokio sunkumo taikdariškose operacijose; tai dar kartą patvirtino neseniai vykę bendri manevrai Kirgizijos Respublikoje“, – sakė jis.

Anot jo, KSSO vadovybė gali nuspręsti taikdarius dislokuoti „šalies narės teritorijoje ar už (sąjungos) ribų“.

Greta Rusijos KSSO narės dar yra Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Armėnija ir Baltarusija.

Ir anksčiau Rusija kišdavosi į konfliktus taikdariškomis pajėgomis, taip buvo Moldovoje ir Gruzijoje.

Ragina apginkluoti Ukrainą

Rumunijos prezidentas Traianas Basescu (Trajanas Besesku) penktadienį pasakė, kad Europos Sąjunga ir NATO privalo tiekti ginklus Ukrainai ir padėti jai kovoje su prorusiškais maištininkais.

„Rytoje per ES viršūnių susitikimą aš prašysiu paremti Ukrainą ginklais ir padėti jai priešintis Rusijos agresijai“, – sakė T.Basescu rumunų diplomatams, susirinkusiems į metinį susitikimą Bukarešte.

ES ir NATO šalys privalo „išeiti už gerų ketinimų deklaravimo ribos“, pabrėžė jis.

„Jeigu norime suteikti ukrainiečiams šansą, turime veikti tokiu pačiu lygiu kaip Rusijos Federacija, tai yra, tiekti Ukrainos armijai ginklus bet kuriomis galimomis tiekimo priemonėmis“, – sakė T.Basescu.

Rumunijos prezidentas dar reikalauja „naujo sankcijų Rusijai lygmens“.

Žuvo 10 ukrainiečių karių

Ukrainos rytuose, kovodami su prorusiškais separatistais, per pastarąsias 24 valandas žuvo dešimt karių ir sužeista 30, pranešė penktadienį šios šalies Saugumo ir gynybos taryba.

Kovos tarp vyriausybės pajėgų ir maištininkų suintensyvėjo, kai separatistai atvėrė naują frontą šią savaitę, nors jau atrodė, kad Ukrainos armija jau ima viršų, apsupusi separatistus jų tvirtovėse Donecke ir Luhanske.

V. Putinas: Kijevas nesideri

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Kijevas privalo sėsti prie derybų stalo su rytų Ukrainos prorusiškų separatistų atstovais, kad pasiektų taiką.

„Reikia priversti Ukrainos valdžią pradėti dalykiškas derybas. Ne dėl techninių klausimų – kurie, žinoma (irgi) yra svarbūs ... – apsikeitimas belaisviais, kaip jie sako, arba dar kažkokie klausimai“, – V.Putinas sakė kalbėdamas jaunimo forume, vykstančiame prie Seligerio ežero netoli Maskvos.

„Reikia ... iš esmės suprasti – kokias teises turės Donbaso, Luhansko, viso šalies pietryčių regiono gyventojai“, – pridūrė jis.

Ukrainos suverenumas

Rusijos pajėgos, tiesiogiai dalyvaujančios karinėse operacijose Ukrainos teritorijoje, įžūliai pažeidžia tos šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą, penktadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

„Nepaisant tuščių Maskvos paneigimų, dabar jau aišku, kad Rusijos kariai ir technika neteisėtai kirto sieną su rytų ir pietryčių Ukraina, – pažymėjo A.F.Rasmussenas. – Tai nėra izoliuotas veiksmas, o dalis pavojingų pastangų per daugelį mėnesių destabilizuoti Ukrainą kaip suverenią valstybę.“

Jis pridūrė, kad NATO visokeriopai gerbs bet kokį Ukrainos parlamento sprendimą atsisakyti šalies „neblokinio statuso“ ir siekti tapti JAV vadovaujamo NATO aljanso nare.

„Viena tauta“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad krizė Ukrainoje yra tragedija, o ukrainiečiai ir rusai yra „praktiškai viena tauta“.

„Žmonės, kurie turi savo požiūrį į istoriją ir į mūsų šalies istoriją, galbūt su manimi ginčytųsi, bet man atrodo, kad rusų ir ukrainiečių tautos yra praktiškai viena tauta“, – V.Putinas sakė viename jaunimo forume netoli Maskvos.

„Manau, kad iš principo tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, yra didžiulė bendra mūsų tragedija, ir reikia padaryti viską, kad ji baigtųsi kiek galima greičiau“, – pabrėžė jis.

Jis taip pat pareiškė, kad nors Vakarų Ukrainą sieja istoriniai ryšiai su Europa, ta Ukrainos dalis neturėtų primetinėti savo požiūrio rytų Ukrainai, jau keturis mėnesius krečiamai prorusiškų separatistų sukilimo.

„Pas juos natūraliai klostėsi ypatingi santykiai su katalikų pasauliu ... su savo kaimynais; vyko kalbų ir kultūrų tarpusavio mainai. Tačiau jie (vakarų ukrainiečiai) neturėtų primetinėti savo pažiūrų visai Ukrainos liaudžiai“, – sakė V.Putinas.

„Batkivščyna“ palieka nariai

Ukrainos parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas, premjeras Arsenijus Jaceniukas ir buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Antrijus Parubijus penktadienį pasitraukė iš partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“), protestuodami prieš sprendimą, kad partijos kandidatų sąrašo pirmojoje pozicijoje bus įrašyta buvusi premjerė Julija Tymošenko.

„Batkivščyna“ pirmininko pavaduotojas Andrijus Kožemiakinas sakė per spaudos konferenciją, kad sprendimą įrašyti J.Tymošenko pirmuoju numeriu kandidatų sąraše, artėjant pirmalaikiams parlamento rinkimams, buvo priimtas rugpjūčio 21 d. vykusiame partijos politinės tarybos posėdyje.