- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nusivylimas politika ir politiniai pokyčiai – dvi pastaruoju metu Vakarų politikoje vyraujančios viena nuo kitos neatsiejamos temos.
Britanijoje iš jų išsirutuliojo „Brexit“, Amerikoje jos paskatino į prezidentus išsirinkti Donaldą Trumpą, o štai visai neseniai Prancūzijoje – Emmanuelį Macroną.
Pasak Europos Sąjungos politikos žinovės, politikos apžvalgininkės Ninos Schick, panašu, kad visur laukia nemažos permainos. Na, beveik visur.
Iki nacionalinių rinkimų Vokietijoje likus maždaug šešioms savaitėms, šalies kanclerė Angela Merkel aktyviai neria į savo rinkimų kampanijos reikalus. Dabar kampanijos žemėlapyje – Dortmundas, nedidelis pramoninis miestas gausiausiai gyvenamoje Vokietijos žemėje.
Spėjama, kad rinkimų kova apsieis be staigmenų
Priešingai negu kitur Europoje (ir JAV), Vokietijoje rinkimai pernelyg daug intrigų nesukels, įsitikinusi straipsnio autorė. Nereikėtų tikėtis, kad A. Merkel žarstysis ugnimi ir siera – jos rinkimų kampanija greičiausiai bus santūri ir gal net apynuobodė.
Ko laukti, jau dabar galima suprasti iš A. Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) plakatų. „Dabar džiaukitės vasara, o rudenį teisingai pasirinkite“, – rinkėjams sakoma viename iš jų; plakate vaizduojama pievoje gulinti laiminga jauna moteris.
Tad ar yra kas nors, kas galėtų sustabdyti A. Merkel? Vargu bau. Nuo tada, kai 1990-aisiais buvo pirmą kartą išrinkta į Vokietijos parlamentą, pergalę rinkimuose ji šventė jau septyniskart. Beveik neabejojama, kad ateinantį rugsėjį į šalies kanclerio postą ji bus perrinkta ketvirtai kadencijai. Tai jau bus daugiau kaip dešimtmetis valdžioje – senokai liberaliosiose Vakarų demokratijose regėtas reiškinys.
Remiantis naujausiais (praėjusio ketvirtadienio) bendrovės „Infratest Dimap“ pateiktais nuomonių apklausos duomenimis, net 59 proc. vokiečių mano, kad „Mutti“ (liet. mamytė) dirba gerai. Kiti lyderiai, pasak N. Schick, dėl tokių skaičių velniui sielą parduotų. Tiesa, A. Merkel yra kur tobulėti – palyginti su praėjusiu mėnesiu, nuosmukis – 10 procentų.
Kaipgi seksis jos konkurentams? Bent kol kas atrodo, kad nekaip.
M. Schulzui svyra rankos
Kiek anksčiau šiemet žengdamas į politinių kovų areną, Vokietijos centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) lyderis, buvęs Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas teigė sudrumsiantis ramybę – jis, mat, tikėjosi, kad tai padės jam nustumti A. Merkel nuo sosto.
Iš pradžių jo kampanija buvo grįsta „emociškai įkrauta“ politine retorika ir, atrodė, visai neblogai skinasi kelią pirmyn. SPD ir CDU reitingams pagal kai kurias apklausas supanašėjus, žiniasklaida plačiai prabilo apie „Schulzo efektą“.
Deja, netrukus SPD sėkmė išgaravo. Trejuose regioniniuose rinkimuose, pagal kurių rezultatus paprastai sprendžiama ir apie būsimą nacionalinių rinkimų baigtį, SPD patyrė didelių praradimų, įskaitant partijai itin skausmingą pralaimėjimą tradiciškai socialdemokratiška laikytoje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje – žemėje, kurią, kaip ir dera, Dortmundas vadina savo namais.
N. Schick nuomone, dabar SPD padėtis – praktiškai beviltiška. „SPD dega“, – neseniai skelbė autoritetingo Vokietijos dienraščio „Suddeutsche Zeitung“ vedamojo antraštė.
Rami, santūri ir pragmatiška
Kokia didžioji A. Merkel paslaptis? Ogi ta, kad ji – Angela Merkel.
Net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis ji geba išlikti rami, santūri ir pragmatiška. Straipsnio autorė primena, kad per keletą pastarųjų metų Vokietijos kanclerė sėkmingai atlaikė ne vieną krizę.
Sunkiausiu euro zonos krizės laikotarpiu (N. Schick šioje vietoje teiraujasi, ar skaitytojai prisimena, kaip prieš pat 2015 m. Graikijoje rengtą referendumą dėl skolų grąžinimo reikalavimų tuometis šalies finansų ministras Yanis Varoufakis lakstė pirmyn ir atgal susitikti su ES vadovais, ir jau atrodė, kad Graikijai teks palikti bendros valiutos zoną) būtent A. Merkel paaukojo daugiausia politinio kapitalo, kad išsaugotų bloko vientisumą.
Dar vienas A. Merkel tekęs uždavinys – Ukrainos krizė, įsiplieskusi dėl ypač storžievišku nacionalizmu pasižyminčio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijų. Ir šiuo atveju, įvedant ES sankcijas Maskvai, A. Merkel nepabūgo imtis lyderės vaidmens, nepaisant glaudžių Vokietijos ir Rusijos ekonominių ryšių.
Labiausiai Vokietijos kanclerės pozicija suklibėjo 2015-ųjų migracijos krizės akivaizdoje, kai į Vokietiją atvyko per milijoną pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų. Ši migracijos banga ne tik paskatino imtis laikinųjų sienų kontrolės priemonių, bet ir sukėlė audringas diskusijas tiek šalies viduje, tiek visoje Europoje. Kanclerės reitingams smukus, kai kurie (daugiausia – anglosaksiškieji) komentatoriai ėmėsi itin uoliai prognozuoti jos neišvengiamą nuosmukį ir baugino, esą politinę galią Vokietijoje pasiglemš imigrantams priešiška dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Net ir tuomet ji nepaliovė tikinusi vokiečių, kad „viskas bus gerai“.
Tai ir yra visa esmė, teigia N. Schick: jie ja tiki (nors kai kuriems politikos apžvalgininkams tuo patikėti sunku). Šiame vis labiau stabilumą prarandančiame pasaulyje Vokietijos rinkėjai nori, kad sumanioji jų vedlė liktų ten, kur yra. Jie nori, kad ji išsaugotų tai, kas jiems rūpi labiausiai – ekonomiką ir Europos Sąjungą.
Autorė pabrėžia, kad pagrindo smarkiai nerimauti Vokietijoje nėra. Ekonomika užtikrintai juda į priekį, nedarbo lygis žemas, net pabėgėlių krizė, regis, aprimo.
Vokiečiams nereikia politinės revoliucijos. Tad ar jiems verta rizikuoti?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai6
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...
-
Ispanijos teismas pranešė pradėjęs tyrimą dėl įtarimų korupcija premjero P. Sanchezo žmonai4
Madrido teismas trečiadienį pranešė pradėjęs preliminarų tyrimą Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo žmonos atžvilgiu dėl įtarimų prekyba poveikiu ir korupcija. ...
-
Venecija apmokestina vienadienių turistų apsilankymą1
Vienadieniai Venecijos lankytojai nuo šios savaitės turės susimokėti patekimo į senamiestį mokestį (Venice Access Fee), pirmąjį tokį pasaulyje. ...
-
Seni elektros tinklai kiša koją tvarios energetikos plėtrai1
Sparti tvarios energetikos plėtra Europos Sąjungoje (ES) vis dažniau susiduria su tam nepritaikytų elektros tinklų problemomis. Tai gali būti ir tinklo perkrovos, kai įsijungia per daug saulės elektrinių, ir elektros trūkumas, kai įsijungia daugyb...
-
Rusijos gynybos viceministras sulaikytas dėl kaltinimų kyšių ėmimu
Rusijoje trečiadienį dėl įtarimų ėmus didelius kyšius buvo sulaikytas gynybos viceministras, kurio veikla jau anksčiau buvo paviešinta opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komandos atliktame tyrime. ...
-
Italijos konkurencijos biuras bendrovei „Amazon“ skyrė 10,7 mln. JAV dolerių baudą1
Italijos konkurencijos biuras už nesąžiningą veiklą skyrė 10 mln. eurų baudą JAV mažmeninės prekybos milžinei „Amazon“. ...