- ELTOS, AFP-BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus, kaip išspręsti krizes Sirijoje ir Ukrainoje.
Po tris valandas Mėzebergo pilyje trukusio susitikimo V. Putinas šeštadienio vakarą išvyko atgal į Rusiją. Konkrečiai apie jų pokalbių turinį nieko nežinoma.
Prieš susitikimą A. Merkel pabrėžė Vokietijos ir Rusijos atsakomybę sprendžiant krizes ir pridūrė esanti pasirengusi su V. Putinu to siekti. Kartu A. Merkel įspėjo dėl humanitarinės katastrofos Sirijoje. Nors koviniai veiksmai esą slopsta, tačiau būtina konstitucijos reforma ir rinkimai. Rusija remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, kurio Vakarai iš tikrųjų nenorėtų matyti šiame poste.
V. Putinas paragino Europą padėti atstatyti Siriją. Būtina atkurti infrastruktūrą, kad pabėgėliai galėtų iš užsienio grįžti namo. Tai, anot V. Putino, yra ne tik pabėgėliai iš Europos, bet ir milijonai iš kaimyninių šalių - Jordanijos, Libano ir Turkijos.
Rusijos prezidentas pabrėžė rusiškų dujų tiekimo patikimumą. Tai esą dar labiau pagerės pradėjus veikti dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris eina tiesiai iš Rusijos į Vokietiją. Prezidentas neatmetė, kad ir po naujo dujotiekio įrengimo bus tęsiamas dujų tranzitas per Ukrainą. „Svarbiausia, kad šis tradicijas turintis tranzitas per Ukrainą atitiktų ekonominius reikalavimus“, - pridūrė jis.
V. Putinas šeštadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija yra viena svarbiausių Rusijos prekybos partnerių. Neužsimindamas apie ES sankcijas, jis sakė, kad prekybos apimtys pernai augo 22 proc. Vokiečių investicijos sudarė 18 mlrd. JAV dolerių. Vokiečių įmonių apyvarta Rusijoje siekė apie 50 mlrd. dolerių.
V. Putinas į susitikimą su A. Merkel atvyko pusvalandžiu vėliau nei planuota. Prieš tai jis dar apsilankė Austrijoje ir sudalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse.
A. Merkel ir V. Putinas prieš tai gegužės viduryje buvo susitikę Rusijos Sočio kurorte prie Juodosios jūros. Liepos pabaigoje kanclerė Berlyne priėmė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą - tai nėra įprasta.
Kad dabar vėl įvyko dvišalis susitikimas, laikoma įtampos švelnėjimo ženklu. Santykiai smarkiai pašlijo po to, kai Maskva prieš ketverius metus aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Ragina Europą prisidėti prie Sirijos atstatymo
Rusijos prezidentas V. Putinas šeštadienį paragino Europą finansiškai prisidėti prie karo suniokotos Sirijos atstatymo, kad į ją galėtų grįžti milijonai pabėgėlių.
„Mums reikia stiprinti humanitarines pastangas Sirijos konflikte“, – prieš susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) apie 70 km į šiaurę nuo Berlyno esančiame Mezeberge sakė Rusijos vadovas.
„Tai sakydamas turiu omenyje, visų pirma, humanitarinę pagalbą Sirijos žmonėms bei pagalbą regionams, į kuriuos galėtų sugrįžti milijonai užsienyje gyvenančių pabėgėlių“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Jordanijoje ir Libane yra po milijoną Sirijos pabėgėlių, o Turkijoje – trys milijonai, sako V. Putinas.
Vokietija nuo 2015 metų, kuomet pabėgėlių krizė buvo pasiekusi savo piką, į šalį priėmė šimtus tūkstančių nuo karo bėgančių žmonių, bet tai susilpnino A. Merkel politines pozicijas bei suskaldė Europos Sąjungą.
„Tai yra potencialiai didžiulė našta Europai. Todėl mums reikia daryti viską, kad šie žmonės grįžtų namo“, – sakė V. Putinas, pabrėžęs poreikį Sirijoje atnaujinti pačias būtiniausias paslaugas, kaip antai vandens tiekimą ar sveikatos apsaugą.
Tuo tarpu A. Merkel sakė, kad prioritetas Sirijoje yra „išvengti humanitarinės katastrofos“, bet šios minties kanclerė nedetalizavo.
Ukrainos aklavietė
Rusijos ir Vokietijos lyderiai taip pat aptarinėjo ir Ukrainos krizę, kuri, V. Putino žodžiais, „visiškai nejuda į priekį“.
Minsko susitarimas – taikos procesas, remiamas Vokietijos bei Prancūzijos bei skirtas užbaigti karinį konfliktą Rytų Ukrainoje – šiuo metu neveikia, sako A. Merkel, pabrėždama „stabilaus ugnies nutraukimo“ trūkumą.
Jungtinių Tautų (JT) misija „galbūt galės suvaidinti sutaikintojo vaidmenį“, svarstė Vokietijos kanclerė.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją separatistų Rytų Ukrainoje rėmimu, nors pats Kremlius tai neigia.
Viena iš pagrindinių diskusijų temų taip pat buvo ir ekonominis bendradarbiavimas, ypač energetikos srityje.
Rusija ir Vokietija bendradarbiauja statant dujotiekį „Nord Stream 2“, todėl Berlynas sulaukė kritikos iš JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo).
Ukraina nerimauja, kad per Baltijos jūrą tiesiamu vamzdynu bus transportuojamos dujos, kurios šiuo metu Europą pasiekia per Ukrainą, dėl to Kijevas prarastų daug pajamų iš tranzito.
„Ukraina, mano nuomone, privalo vaidinti vaidmenį transportuojant dujas į Europą“, net po to, kai 2019 metais bus užbaigtos „Nord Stream 2“ statybos, pabrėžė A. Merkel.
Savo ruožtu V. Putinas vėl gynė prieštaringai vertinamą projektą, kuris, jo žodžiais, „sprendžia augančios energijos resursų paklausos Europos ekonomikai problemą“.
„Aš noriu pabrėžti, kad „Nord Stream 2“ yra viso labo ekonominis projektas, ir jis neuždaro durų tolesniam dujų tranzitui per Ukrainos teritoriją“, – sakė V. Putinas.
Liepos mėnesį jis bandė tikinti, kad Rusija ir pradėjus veikti „Nord Stream 2“ toliau savo dujas į Europą transportuos ir per Ukrainą, bet tuomet V. Putinas nedetalizavo apie tranzito apimtis arba tarifus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose priims R. T. Erdoganą
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) gegužės 9 dieną Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas turkų pareigūnas. ...
-
Vokietijos ekspertai: tarptautinė teisė leidžia dislokuoti Ukrainoje sausumos karius
Vokietijos parlamento žemųjų rūmų (Bundestago) tyrimų tarnybos teigimu, NATO šalies karių dislokavimas Ukrainoje automatiškai nepaverstų visų kitų NATO narių konflikto šalimis. Tiesa, ši valstybė pati taptų konflikto &s...
-
E. Macronas: prieš pakviesdami V. Putiną į G-20 susitikimą nariai turi susitarti2
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nariai pirmiausia turi susitarti, ar kviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dalyvauti grupės aukščiaus...
-
Lenkijos premjeras D. Tuskas: prasidėjo nauja prieškarinė era
Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują – karo – erą Europoje. ...
-
Minint Velykas, Prancūzijoje prie visų bažnyčių patruliuos saugumo pajėgų nariai3
Minint Velykas, Prancūzija prie visų katalikų ir protestantų bažnyčių dislokuos saugumo pajėgų narius, taip dar labiau sustiprindami saugumą po nerimą sukėlusio išpuolio Rusijos Pamaskvėje, sakoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime...
-
Portugalijoje pristatytas naujasis ministrų kabinetas
Naujasis Portugalijos centro dešiniųjų ministras pirmininkas Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) ketvirtadienį pristatė savo ministrų kabinetą, jo partijai nedidele persvara pasiekus pergalę parlamento rinkimuose. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
JAV smerkia Rusijos veto dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Š. Korėjai taikymą, veiklos1
JAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, veiklos pratęsimą. ...
-
FTX įkūrėjas S. Bankmanas-Friedas nuteistas kalėti 25 metus3
Kriptovaliutų platformos FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas (Semas Bankmanas-Fridas) ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių finansinio sukčiavimo bylų istorijoje. ...
-
V. Zelenskis ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką suteikti karinę pagalbą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike‘ą Johnsoną padėti suteikti Kyjivui „gyvybiškai svarbią“ karinę pagalbą po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos atakų. ...