- LRT radijas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visą savaitę, net ir pastarosiomis dienomis, užsienio spaudoje netyla susirūpinimo balsai dėl Ispanijos ir Katalonijos joje likimo. Štai tik kelios būdingesnės ištraukos.
„Daugelio katalonų veiduose matome vieningą ryžtą, bet kartu ir liūdesį. Tokią prievartą, kaip per praėjusio sekmadienio referendumą, jie prieš daugelį dešimtmečių jau buvo matę. Tik jie tikėjo, kad Ispanija tuos tamsius laikus jau seniai paliko praeity.
Išties niekas nepateisina Ispanijos policijos agresyvumo. Tai, kas Katalonijoje įvyko spalio 1-ąją, konfliktą pasuko visai kita linkme. Nuo šiol katalonai ne tik kovoja už nepriklausomybę, bet ir gina savo pamatines piliečių teises“, – rašė Varšuvoje leidžiamas laikraštis „Gazeta Wyborcza“.
Prahos verslo dienraštis „Hospodarske Noviny“ rašė, kad „nors beveik visi pasaulyje pasmerkė ispanų policijos panaudotą smurtą, aišku ir tai, jog tik nedaugelis būtų pasiruošę pripažinti Kataloniją kaip naują valstybę pasaulio žemėlapyje“.
„Tuo tarpu žmonės Barselonoje ir regione to nesupranta. Įsivaizdavimas, kad jiems į pagalbą tuoj šoks Europos Sąjunga, yra visiškai nerealus“, – teigė Čekijos sostinės laikraštis.
Pasak Turkijos dienraščio „T24“, „Briuseliui Katalonija yra dalis Ispanijos. Tačiau svarbu, kad Europos Sąjunga į separatistines tendencijas žiūrėtų rimtai. Ispaniją sudaro 17 autonomiškų regionų“.
„Bet ne tik Katalonija nori atsiskirti. Kažkas panašaus vyksta ir Baskijoje bei Galisijoje. Vis daugiau regionų reikalauja nepriklausomybės. Jei taip bus ir toliau, Ispanija bus sudaužyta į šipulius“, – būgštavo Stambulo laikraštis.
Madrido dienraščio „Pais“ žodžiais, „šis konfliktas pareikalaus didžiulės kainos tiek iš Ispanijos, tiek ir iš Katalonijos ūkio. Pirmosios šio savižudiško ir neatsakingo regioninės vyriausybės veikimo pasekmės jau pradeda ryškėti“.
„Atskilimą lydės nuskurdimo rizika, pirmųjų to ženklų neįmanoma užtušuoti, tai tik pradžia, viskas gali būti dar liūdniau“, – prognozavo Ispanijos sostinės laikraštis.
Pasak Barselonos dienraščio „Vanguardia“, „Katalonija pateko į sunkią krizę, kurią sukėlė separatistai. Užtat dabar sveikintinas kiekvienas pasiūlymas, galintis vesti prie įtampos mažinimo“.
„Protestai tuo tarpu vis labiau persikelia į gatves, iš ko tikėtina pavojingų padarinių. O demonstrantai negali prisiskirti sau teisės kalbėti už visus piliečius, todėl ir kyla įtampa.
Deja, tai galioja ir politikai. Vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas jau paruoštas, už kelių dienų jis gali būti oficialiai pareikštas. Tačiau toks žingsnis būtų baisi klaida ir galėtų duoti katastrofiškus rezultatus.
Tada Madridas galėtų taikyti 155-ąjį Ispanijos Konstitucijos straipsnį ir primesti Katalonijai tiesioginį valdymą iš centrinės vyriausybės pusės“, – būgštavo Katalonijos sostinės laikraštis.
Meksikos sostinės dienraštis „Cronica de Hoy“, paklausęs, „kas dabar su Katalonija bus toliau“, tikino, jog „vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas būtų pats blogiausias scenarijus“, nes iš tiesų pusė visų katalonų referendume nedalyvavo.
„Jeigu Madrido vyriausybė imtųsi naikinti visą Katalonijos autonomiją, grėstų dideli neramumai. Tada paankstinti rinkimai būtų geresnė išeitis, nes jėgų santykiai Barselonos parlamente galėtų tapti aiškesni nei ligi šiol.
Tačiau tai būtų sprendimas tik tuo atveju, jei Madridas būtų pasiruošęs derėtis, o dabar to nematyti. Tačiau kiekvienu atveju reikia dialogo“, – teigė Meksikos laikraštis.
Drezdeno dienraštis „Sächsische“ taip pat teigė, jog „Madrido griežta laikysena tik pagilino griovius, padarė dialogą neįmanomą, o Ispanijos policijos brutalus elgesys tik sustiprino argumentus už Katalonijos nepriklausomybę ir atsiplėšimą nuo Ispanijos“.
„Tačiau katalonams reikėtų gerai pagalvoti apie atsiskyrimo pasekmes. Regionas pernakt atsidurtų už Europos Sąjungos ribų, be valiutos ir be tradicinių ūkio saitų. O jų paraiška stoti į Europos Sąjungą žlugtų dėl Ispanijos pasipriešinimo“, – prognozavo Saksonijos dienraštis.
Anot Hanoverio dienraščio „Allgemeine“, „separatistų vadovas Carles Puidgemontas per „ilgai žaidė su ugnimi ir dabar išsigando savo paties drąsos, delsia paskelbti Katalonijos nepriklausomybę, vietoj to reikalauja derybų“.
„Tačiau ministras pirmininkas Mariano Rajoy`us derėtis nebegali, nes prarastų veidą. O karalius Felipe netinka būti tarpininku, nes neištarė bent kelių apgailestaujančių žodžių policijos veiksmų akivaizdoje. Ir Europos Sąjunga negali daryti nieko kito, kaip tik palaikyti savo šalį narę Ispaniją, kurios pusėje yra teisėtumas“, – rašė Hanoverio laikraštis.
Tačiau Rijekos Kroatijoje laikraštis „Novi List“ teigė, kad „Ispanija Kataloniją prarado nuo tos akimirkos, kai Madridas nusprendė į politinius protestus ir referendumą atsakyti policininkų prievarta. Klausimas dėl referendumo legalumo ar nelegalumo tada tapo antraeiliu“.
Rumunijos sostinės laikraštis „Adevarul“ iš Europos Sąjungos pusės pasigedo aiškesnio Ispanijos palaikymo.
„Nei Europos Komisija, nei Europos Parlamentas netarė nedviprasmiško žodžio už vieningos Ispanijos valstybės tęstinumą. Taigi, Ispanija šioje sunkioje krizėje savo partnerių palikta vienui viena“, – teigė Bukarešto dienraštis, prisibijodamas, jog „Katalonijai paskelbus nepriklausomybę, Madridas jaustųsi verčiamas reaguoti dar brutaliau“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Slepia pinigus ir parodo per internetą: ei, traukitės iš kelio
Pinigų slapstymas ir jų ieškančių žmonių filmavimas nėra naujas dalykas. Tačiau pastaruoju metu Nyderlanduose pridygo daug tokių veikėjų. Jie tapo tokie populiarūs, kad dabar jau stengiasi patys viešai nesifilmuoti, nes bijo, kad pini...
-
R. Sunakas: JK didins išlaidas gynybai pasaulio grėsmių akivaizdoje
Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas). ...
-
Rusija atšaukė gegužės 9-osios eiseną Maskvoje: baiminasi dėl saugumo1
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai. ...
-
Azerbaidžanas: taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasir...
-
Latvija nutarė atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose1
Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose. ...
-
Ukrainoje kilus korupcijos skandalui įtariamas žemės ūkio ministras
Ukrainos kovos su korupcija agentūra antradienį apkaltino žemės ūkio ministrą nuo 2017 iki 2021 metų neteisėtai pasisavinus valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų). ...
-
JK pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti bes...
-
Po pranešimo apie sunkią ligą R. Kadyrovas pademonstravo savo sportinę formą18
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sunkią ligą, Kremliui ištikimas politikas pasidalijo treniruočių vaizdo įrašais, kuriuose demonstravo savo fizinį pasirengimą. ...
-
EP nušalino nario padėjėją, įtariamą šnipinėjus Kinijai2
Europos Parlamentas (EP) antradienį paskelbė nušalinęs vieno vokiečių europarlamentaro padėjėją, kuris buvo sulaikytas dėl įtariamo šnipinėjimo Kinijai. ...
-
Armėnija ir Azerbaidžanas skelbia pradėję sienos žymėjimą1
Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį paskelbė pradėję žymėti savo bendrą sieną, abiem dešimtmečius kariavusioms priešininkėms siekiant normalizuoti santykius. ...