Antradienio vakarą M. Morawieckis dalyvavo derybose Briuselyje su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu). Keliomis savaitėmis anksčiau ES inicijavo precedento neturinčią drausminę procedūrą prieš Varšuvą dėl jos vykdomų kontraversiškų teismų reformų, anot Briuselio, keliančių pavojų teisinės valstybės principams.

Premjeras ir Europos Komisijos vadovas "išsamiai aptarė klausimus, susijusius su įstatymų viršenybe", sakoma po šio susitikimo paskelbtame J.-C. Junckerio biuro pranešime.

Per šias "konstruktyvias" derybas jiedu taip pat aptarė įvairius kitus klausimus, tarp jų susijusius su "Europos Sąjungos ateitimi, Lenkijos vieta Europos Sąjungoje", taip pat ekonomikos, energetikos ir migracijos politiką.

Prieš M. Morawieckiui išvykstant į Briuselį buvo paskelbta, kad iš pareigų atleidžiamas gynybos ministras Antonis Macierewiczius (Antonis Macerevičius) ir užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis), taip pat prieštaringai vertintas aplinkos ministras Janas Szyszko (Janas Šyško) ir keli kiti ministerijų vadovai. Nauji kabineto nariai buvo prisaikdinti per iškilmingą ceremoniją prezidentūroje Varšuvoje.

Gynybos ministro portfelį perėmė vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas), o Užsienio reikalų ministerijai vadovaus buvęs viceministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius), žinomas kaip centristinių pažiūrų veikėjas.

"Nenorime, kad mūsų vyriausybė būtų dogmatiška, dokriniška arba kokių nors socializmo ar neoliberalizmo kraštutinumų vyriausybe; norime būti vyriausybe, kuri jungia ekonomiką su visuomene", - sveikindamas savo naująjį kabinetą sakė M. Morawieckis, perėmęs premjero postą praeitą mėnesį.

Varšuvoje dirbantis politikos analitikas Erykas Mystewiczius (Erykas Mystevičius) sakė, kad šis pertvarkymas yra "naujas atsivėrimas Europos Sąjungai, siunčiantis stiprų signalą Europai".

"Morawieckis, Czaputowiczius nėra žmonės, kuriuos būtų galima kaltinti norint "Polexit", - pažymėjo E. Mystewiczius, turėdamas omenyje kalbas apie galimą Lenkijos pasitraukimą iš Bendrijoe.

Analitikas pridūrė, kad diplomatijos vadovu tapęs J. Czaputowiczius "yra centro žmogus, galintis suteikti naują postūmį Varšuvos ir Briuselio santykiams".

"Esminis konsensusas"

Bendrija praeitą mėnesį ėmėsi itin griežtų priemonių prieš vieną didžiausių savo narių ir inicijavo procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip „sisteminę grėsmę“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei, keliamą dabartinės dešiniosios vyriausybės.

Ši procedūra dar niekada anksčiau nebuvo naudota ES narės atžvilgiu. Ji potencialiai galėtų vesti prie "branduolinės priemonės" - Varšuvos balso teisės priimant Bendrijos sprendimus įšaldymo, nors abejojama, ar  įmanoma pasiekti visų ES šalių sutarimą šiuo klausimu.

ES suteikė Varšuvai tris mėnesius padėčiai pataisyti ir pažymėjo, kad gali atšaukti drausminęs procedūrą, jeigu į jos pastabas bus atsižvelgta.

Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po šio ES pranešimo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pasirašė minėtas teismų reformas numatančius teisės aktus ir apkaltino Bendriją skleidus „melą“ apie vykdomus pertvarkymus.

Lenkija teigia, kad šiomis reformomis iš teisingumo sistemos siekiama išrauti paskutines buvusio komunistinio režimo apraiškas.

Antradienį paskelbtose ištraukose iš interviu Vokietijos visuomenei televizijai J.-C. Junckeris sakė nenorįs grasinti Varšuvai finansinės pagalbos mažinimu.

"Nesu karingai nusiteikęs - noriu, kad kartu su lenkais artėtume prie esminio konsensuso", - aiškino jis.

Santykiai pagerės?

Šis ginčas pabrėžė Europos Sąjungoje didėjančią įtampą tarp jos narių rytuose ir vakaruose. Kai kurios buvusios sovietinio bloko šalys, tarp jų Lenkija ir Vengrija, atsisako sutikti su Briuselio politika opiais klausimais, pavyzdžiui, dėl teismų ir žiniasklaidos nepriklausomybės arba imigracijos.

ES taip pat kreipėsi į teismą dėl Varšuvos atsisakymo priimti pabėgėlių pagal Bendrijos kvotų sistemą.

Duodamas pirmąjį interviu po prisaikdinimo naujasis diplomatijos vadovas J. Czaputowiczius sakė dešiniosios pakraipos savaitraščiui "wPolityce", kad "bendradarbiavimas su ES Lenkijai yra labai svarbus prioritetas".

"Tai įrodo ir premjero Morawieckio šiandienos vizitas Briuselyje", - pabrėžė jis.

J. Czaputowiczius pridūrė, kad įtempti Varšuvos santykiai su buvusiu Lenkijos premjeru ir dabartiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku "turėtų būti vertinami šiuo platesniu ES kontekstu. Niekas netrukdo šiems santykiams pagerėti".

Iki šiol konservatyviosios valdančiosios partijos "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) santykiai su liberalių pažiūrų buvusiu lyderiu buvo itin dygūs.

Lenkija buvo vienintelė šalis, pernai kovą balsavusi prieš D. Tusko perrinkimą Europos Vadovų Tarybos pirmininku.

Varšuvoje dirbantis politologas Stanislawas Mocekas (Stanislavas Mocekas) sakė naujienų agentūrai AFP, kad naujasis kabinetas "turi pagerinti pašlijusį Lenkijos įvaizdį užsienyje, ypač santykių su ES srityje".

D. Tuskas: Lenkija ES lieka tik dėl pinigų

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė gali mėginti išvesti šalį iš Europos Sąjungos, jei ji neteks Bendrijos finansavimo, sakoma trečiadienį paskelbtame interviu.

Buvęs liberalusis Lenkijos premjeras, valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) didysis priešas, naujienų savaitraščiui „Tygodnik Powszechny“ interviu davė tokiu metu, kai tarp Varšuvos ir Briuselio tvyro nesutarimai dėl įvairių problemų, tarp jų ir prieštaringų teismų reformų, anot Briuselio, keliančių pavojų teisinės valstybės principams. Praėjusį mėnesį ES dėl to pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Varšuvą.

„Privalumas būti Europos Sąjungoje PiS susitraukia iki mokėjimų balanso, visiškai negerbiant kitų privalumų, kaip bendroji rinka, teisinė sistema, garantuotas saugumas ir taip toliau“, – leidiniui sakė D. Tuskas.

„Kol nesame didžiausia įmokų mokėtoja, jiems būti joje verta. Taigi, galiu nesunkiai įsivaizduoti tokią situaciją: jei vieną dieną Lenkija atsidurs tarp didžiausių įmokų mokėtojų, Lenkijos vyriausybė nuspręs, kad atėjo laikas paklausti lenkų, ar jie tebenori, kad Lenkija būtų Europos Sąjungoje, ir tada labai stengsis, kad jie padarytų išvadą, jog su naryste reikia atsisveikinti“, – pridūrė jis.

Praėjusį mėnesį D. Tuskas sakė, kad Briuseliui aktyvavus ES sutarties 7-ąjį straipsnį, atėjo „liūdna diena visiems“. ES tokių veiksmų ėmėsi reaguodama į „sistemines grėsmes“, kylančias Lenkijos teismų sistemos nepriklausomybei dėl dešiniojo sparno vyriausybės priimamų sprendimų.

Anksčiau dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.

Pasak D. Tusko, „PiS vis dar gali nutraukti tą krizę atsisakydama pokyčių teismų sistemoje“.

PiS vyriausybė teismų sistemos reformų ėmėsi vos atėjusi į valdžią 2015 metų pabaigoje. Ji tvirtina, kad šios reformos būtinos siekiant veiksmingiau kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, tebetemdomą komunistinės praeities šešėlio.

Tačiau ES tvirtina, kad ji prieštarauja esminiams demokratijos principams ir įstatymo viršenybei, kurių laikytis Lenkija pasižadėjo įstojusi į ES.

„Briuselis tebeturi daugybę vilties – ne pasitikėjimo, kuris, deja, jau išblėso – kad Lenkija, nepaisant to, liks Europos Sąjungoje“, – pareiškė D. Tuskas.