- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik penki iš visų pabėgėlių, kurie pagal Europos Sąjungos perkėlimo programą buvo perkelti į Latviją, šiuo metu vis dar yra šalyje, trečiadienį televizijai LNT sakė Latvijos nevyriausybinės organizacijos „Prieglauda „Saugūs namai“ (Patverums Drosa Maja) vadovė Sandra Zalcmanė.
Ji nurodė, kad šie žmonės yra viena trijų asmenų šeima ir du atskiri prieglobsčio prašytojai, kurių vienas planuoja artimoje ateityje išvykti į kitą šalį.
S.Zalcmanė neigė, kad prieglobsčio prašytojai, kurie sutiko būti perkelti į Latviją, šią valstybę nuo pat pradžių rinkosi kaip tranzitinę šalį. Pasak jos, pagrindinė problema – kad į Latviją perkeliami asmenys apie šalį žino labai mažai, o trijų mėnesių, kurie jiems skiriami pasirengti įsilieti į vietos visuomenę, nepakanka, kad jie pradėtų gyventi savarankiškai.
S.Zalcmanė pridūrė, jog pirmas dalykas, šokiruojantis daugumą prieglobsčio prašytojų, yra palyginti atšiaurus klimatas, dėl kurio daugelis jų pradeda sirgti.
S.Zalcmanės nuomone, „Latvija neatliko savo namų darbų“, nes nepateikė šiems pabėgėliams pakankamos ir objektyvios informacijos dėl to, ko jiems tikėtis atvykus.
Be to, žinių apie Latviją kiekis taip pat labai priklauso nuo šalies, iš kurios jie perkeliami: iš Graikijos perkeliami prieglobsčio prašytojai yra palyginti gerai informuoti, ko tikėtis Latvijoje, bet iš Italijos ir Turkijos siunčiami žmonės nebūna labai gerai supažindinti su čionykštėmis gyvenimo sąlygomis.
„Žinoma, žmonės atvyksta ir tikisi daug daugiau nei galime duoti. Mūsų šalis neturtinga. Mes, socialiniai darbuotojai, iš kailio neriamės, kad šie žmonės žiemą turėtų tinkamų drabužių ir galėtų gauti įvairią pagalbą“, – sakė S.Zalcmanė.
Pasak jos, norėdama išspręsti paminėtas problemas, Latvija turėtų aiškiai apibrėžti savo politinę poziciją: „Arba mes remiame šiuos žmones ir iš tikrųjų bandome integruoti juos į visuomenę, arba tik priimame juos ir leidžiame jiems keliauti savais keliais; tai yra du visiškai skirtingi dalykai“.
„Saugių namų” vadovės nuomone, jeigu Latvija nori, kad šie žmonės pasiliktų ir integruotųsi, visų pirma jiems turėtų būti skiriama daugiau laiko – ne trys mėnesiai – pasirengti. Antra, jiems turi būti skiriama papildoma materialinė parama, taip pat pagalba ieškant gyvenamosios vietos ir mokantis kalbos, nes be viso šito praktiškai neįmanoma dirbti Latvijoje.
S.Zalcmanė taip pat pripažino, jog prieglobsčio prašytojų, kurie buvo priimti ne pagal ES perkėlimo programą, mąstysena gerokai skiriasi: jie jaučia didesnį dėkingumą, kad valstybė suteikė jiems prieglobstį, ir dažniau nusprendžia pasilikti Latvijoje.
Per vienerius pastaruosius metus Latvija integravo keturias tokias šeimas, atvykusias ne pagal ES perkėlimo programą, nurodė S.Zalcmanė, kuri pridūrė, kad visos šios šeimos turi po kelis vaikus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Biden parašė knygą vaikams apie Baltųjų rūmų katę Willow
Bidenų šunys patraukė žiniasklaidos dėmesį dėl blogo elgesio, tačiau „pirmoji JAV katė“ Willow nusipelnė knygos. ...
-
Kremlius sveikina G. Schröderio pareiškimą dėl karo Ukrainoje sprendimo
Kremlius pasveikino buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio pareiškimą, kad draugiški jo ryšiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų būti naudingi siekiant sprendimo konflikte dėl Ukrainos. Geri konstruktyvūs s...
-
J. Bidenas ir D. Trumpas dalyvauja rinkimų kampanijoje Niujorke
Galingas lėšų rinkimas vienam, žuvusio policijos pareigūno pagerbimas kitam – taip atitinkamai JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina dalyvauti rinkimų kampanijoje Niujorke. ...
-
V. Putinas tikina neketinąs pulti Baltijos šalių9
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neturįs planų pulti NATO valstybių. Nors transatlantinis karinis aljansas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. išsiplėtė į rytus Rusijos kryptimi, tačiau Rusija esą neketina pulti jokios...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus panaudos naikintuvus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas: jei naikintuvai pultų iš ka...
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo1
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...