Balsavimo apylinkės duris atidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Balsavimas vyks iki 20 valandos.

Balso teisę turintys Latvijos piliečiai taip pat galės pareikšti savo valią 45 užsienio šalyse.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, į 100 vietų Seimą kandidatuoja 1470 žmonių.

Per tris dienas trukusį išankstinį balsavimą šia teise pasinaudojo 2,18 proc. rinkėjų.

Nors centro dešiniajai koalicijai pavyko pagerinti ekonomikos būklę, apklausos rodo, kad šio bloko pozicijos susilpnėjo.

Pasak apklausų organizatorių, prieš balsavimą apie ketvirtadalis rinkėjų dar nebuvo apsisprendę, todėl rinkimų baigtis – labai neaiški.

Latvijos rusų mažuma sudaro apie ketvirtadalį iš 1,9 mln. šalies gyventojų, o socialdemokratinė partija „Santarvė“, anksčiau palaikiusi glaudžius ryšius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“, yra tarp jų populiari.

Ši partija gavo daugiausiai balsų per pastaruosius trejus rinkimus ir vyriausybės nesuformavo tik todėl, kad nesugebėjo susirasti koalicijos partnerių.

Po 2014 metų visuotinių rinkimų vyriausybę suformavo į koaliciją susibūrusios trys partijos: centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), dešinysis Nacionalinis aljansas „Viskas Latvijai!“ -„Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas (VL-TL/JLNN) ir centro dešinioji „Vienybė“.

Rinkėjai nori naujų veidų

Dirbant dabartinei vyriausybei Latvijos ekonomika, kuria prieš dešimtmetį itin skaudžiai smogė finansų krizė, vėl ėmė augti.

Padidėjo atlyginimai, mokestinės pajamos ir išlaidos gynybai, nedarbas stabiliai mažėja ir sprendžiama pinigų plovimo bankų sektoriuje problema.

Tačiau viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nepaisant ekonominių laimėjimų valdančiosios koalicijos populiarumas mažėja.

„Rinkėjai pavargo nuo sunkaus darbo, kuris buvo būtinas, kad Latvija išbristų iš ekonominės krizės“, – sakė politologas Filipas Rajevskis.

„Dabar, kai ekonominė suirutė galiausiai baigėsi ir šalis ekonomiškai atsitiesė, rinkėjai nori naujų veidų: dabartiniai ministrai negali pasiūlyti nieko įdomaus“, – kalbėjo jis.

„Čia prasideda populizmas. Senosios partijos mėgina pasitelkti naujus veidus, tačiau ne itin sėkmingai. Dėl šios priežasties gali būti, kad po rinkimų turėsime į Rusiją orientuotą koaliciją“, – pažymėjo F. Rajevskis.

Remiantis viešosios nuomonės apklausomis, ŽVS gali gauti tik 10 vietų, Nacionalinis aljansas – dar mažiau, o „Vienybė“ netgi gali neįveikti 5 proc. barjero ir nepakliūti į vietų Saeimą.

Tuo tarpu „Santarvei“ vėl prognozuojama pergalė – ji turėtų užsitikrinti maždaug 30 vietų, ir po dešimtmetį trukusių nesėkmingų bandymų šiai politinei jėgai kartu su naujokais populistais galiausiai gali pavykti suformuoti vyriausybę.

Potencialia „Santarvės“ koalicijos partnere yra buvusio teatro aktoriaus Artuso Kaiminio vadovaujama populistų partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV). Viešosios nuomonės apklausose šiuo metu ji užima antrą vietą ir turėtų gauti 15 vietų.

„KPV LV yra „Santarvės“, kuri savo kelyje į valdžią jau yra nebe viena, „šešėlinė atšaka“, – sakė M. Bendikas.

A. Kaiminis birželį buvo trumpam sulaikytas dėl įtariamos korupcijos, tačiau rinkėjams tai, regis, nė motais.

„Balsuosiu už KPV LV, nes jie man patinka. Man nerūpi, kad jie vadinami populistais“, – sakė statybininkas Pėteris Kalninis.

„Manęs neatbaido faktas, kad jų atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl korupcijos“, – sakė 29 metų vyras.

Partijos kandidatas į ministro pirmininko postą teisininkas Aldis Gobzemas neseniai leido suprasti, kad KPV LV neprieštarautų jungtis į koaliciją su „Santarve“.

„KPV LV gali dirbti su bet kuo, nesame nubrėžę jokių raudonų linijų dėl kitų politinių jėgų“, – sakė jis per debatus televizijoje TV24.