- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl chaoso laivyboje, mažų frachtų ir kitokių priežasčių kasmet pamestuose laivuose paliekama šimtai jūrininkų.
Daugėja pamestų jūrininkų
Tarptautinė darbo organizacija paskelbė duomenis, kad per pastaruosius penkis metus kasmet užfiksuojama nuo 12 iki 19 atvejų, kai jūrininkai paliekami laivuose.
Nuo 2012 metų fiksuota, kad laivuose buvo palikti 1352 jūrininkai. Vien šiemet tokių jūrininkų yra 339.
Pasaulinės jūrininkų organizacijos yra sunerimusios. Atrodytų, kad priėmus jūrininkų biliu vadinamą Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje likimo valiai pamestų jūrininkų kaip ir nebeturėtų likti.
Vienok, likimo valiai kartu su laivais pamestų jūrininkų netgi daugėja. Ir 2017 metais jų kiekis visame pasaulyje smarkiai išaugo. Pateikiami duomenys, kad nuo 2004 metų iki šios dienos iš viso buvo užregistruoti 287 atvejai, kai su laivais pamestos ištisos įgulos.
Neoficialiais duomenimis, šiuo metu pasaulyje problemų su darbdaviais turi arti 80 laivų įgulų.
Atsakymo kol kas nėra
Kodėl staiga šoktelėjo pamestų jūrininkų kiekis, tarptautinės organizacijos kol kas neturi atsakymų. Svarstoma, kad galbūt tai yra siejama su nuo šių metų įsigaliojusiu reikalavimu laivų savininkams finansiškai užtikrinti, kad laivų įgulos sėkmingai būtų sugrąžintos į namus.
Greičiausiai jūrininkų sugrąžinimo į namus sistema neveikia. Arba jūrininkai nenori grįžti namo, kol jiems nesumokėti atlyginimai už dirbtą laiką.
Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) ekspertas Keitas Higingbotomas mano, kad kol kas praėjo per mažai laiko, kad būtų jaučiami Konvencijoje naujai numatyti privalomo jūrininkų sugrąžinimo į namus rezultatai.
„Negalima laukti kokios nors „universalios piliulės“ prieš nesąžiningus laivų savininkus. Reikia suprasti, kad tokių kompanijų buvo, yra ir matyt dar ilgą laiką bus. Reikia pamažu siekti, kad jūrininkų sugrąžinimo į namus draudimo sistema veiktų sklandžiai“, - teigė K. Higingbotomas.
Užstrigo jūrininkai iš Lietuvos
Į nemalonią situaciją pateko ir keli jūrininkai iš Lietuvos. Ispanijos Kanarų salos Las Palme uoste remontuojamo laivo „Polar Star“ jūrininkai negalėjo grįžti namo, nes jiems nesumokėtas atlyginimas.
Laivo įgula buvo tapusi tarsi įkaite – jūrininkams buvo draudžiama palikti laivą ir nieko į jį neįsileisti. Draudimas atšauktas įsikišus tarptautinei transporto darbuotojų federacijai. Paliktiems jūrininkams padėjo ir Lietuvos ambasada Ispanijoje.
Jūrininkus laive „Polar Star“ įdarbino „Danica Crewing Services Balticum“, kuri neseniai įkurta ir atestuota Lietuvoje.
Jos atstovai tikino, kad laive atlyginimo laukiantys jūrininkai nebadauja – turi užtektinai maisto ir geriamojo vandens.
Pavyko pasiekti, kad laive „Polar Star“ įstrigusius Lietuvos jūrininkus grąžins laivo savininkė Jūrininkai rugpjūčio 29-ąją turėjo paskristi į Palangos oro uostą. Išspręstas tik jūrininkų sugrąžinimo, bet ne atlyginimų mokėjimo klausimas.
Paaiškėjo, kad Las Palmo laivų statyklos „Astican Shipyard“ prašymu laivas „Polar Star“ areštuotas net nuo 2012 m. Klausimas, kaip į tokį probleminį laivą pateko jūrininkai iš Lietuvos?
Lietuvos jūrininkai nedažnai užstringa laivuose su Lietuvos vėliava. Paskutinį kartą nepalankios situacijos Lietuvos jūrininkams buvo 2015–2016 m. bankrutuojant Lietuvos jūrų laivininkystei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...