Kremlius: karo padėties įvedimas Ukrainoje yra jos vidaus reikalas

  • Teksto dydis:

Karo padėties įvedimas virtinėje Ukrainos regionų yra šios šalies vidaus reikalas, tačiau prieš rinkimus šis žingsnis turi ypatingą atspalvį, antradienį pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tai Ukrainos vidaus reikalas, bet, žinoma, atsižvelgiant į rinkimų procesą... toks žingsnis kaip karo padėties įvedimas, sakykime, turi ypatingą ir menkai užmaskuotą atspalvį“, – žurnalistams sakė D. Peskovas, komentuodamas atitinkamą Ukrainos valdžios sprendimą.

„Potencialiai karo padėties įvedimas virtinėje regionų gali kelti grėsmę, susijusią su įtampos eskalavimu konflikto rajone... (Ukrainos) pietryčiuose“, – sakė D. Peskovas.

Pirmadienį vakare Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė prezidento Petro Porošenkos siūlymui įvesti dalyje šalies karo padėtį po Rusijos ir Ukrainos karinių laivynų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje. Karo padėtis įvesta 30-čiai dienų 10-yje šalies sričių.

Sekmadienio incidentas prie Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, kai Rusija apšaudė ir užėmė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, reikšmingai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti.

Antradienį kalbėdamas apie ukrainiečių laivų įgulų narius, sulaikytus per šį incidentą, D. Peskovas sakė, kad jų likimą spręs teismas, o Kremlius nuomonės šiuo klausimu neturi.

„Tai ne Kremliaus pozicija. Tai turi būti teismo pozicija“, – pabrėžė jis, atsakydamas į klausimą, kokios pozicijos Kremlius laikosi dėl sulaikytų ukrainiečių jūrininkų.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas tvirtina, kad Kerčės sąsiauryje Rusijos sulaikyti ukrainiečių jūrininkai turi karo belaisvių statusą, todėl jų teisti negalima.

„Kaip tik dabar deramės su Raudonuoju Kryžiumi, nes mūsų vaikinai pagal statusą yra karo belaisviai. Rusija mūsų atžvilgiu įvykdė kelis agresijos aktus ir Raudonasis Kryžius privalo aktyviai į tai kištis“, – pabrėžė P. Klimkinas per ukrainiečių televizijos „1+1“ antradienio ryto laidą „Snidanok z 1+1“.

„Kadangi karo belaisvių... teisti negalima, marazmas, kad Rusija tai daro. Mes privalome juos apginti“, – pridūrė jis.

Maskva: incidento Kerčės sąsiauryje sureguliavimui tarpininkai nereikalingi

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad Maskva nemato būtinybės prašyti kokių nors tarpininkų pagalbos sureguliuoti santykius su Kijevu.

„Nematau jokios kokių nors tarpininkų būtinybės. Manau, tai vien praktinis klausimas. Jeigu Ukraina ir jos partneriai Europoje suinteresuoti, kad panašių incidentų nebūtų, akivaizdžiai būtina, kad Kijevui pirmiausiai būtų pasiųstas labai aiškus signalas. Tai daryti reikia ne mums, o tiems, kas palaiko labai glaudžius kontaktus su Ukrainos valdžia, kad tokioms provokacijoms nebebūtų leidžiama įvykti“, – S. Lavrovas sakė per spaudos konferenciją Paryžiuje.

Pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas (Heikas Masas) pasiūlė, kad Prancūzija ir Vokietija tarpininkautų mėginant išspręsti po incidento Kerčės sąsiauryje kilusią rimtą Maskvos ir Kijevo santykių krizę.

H. Maasas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija „dės bendras pastangas, prireikus – kaip tarpininkės, siekdamos išvengti konflikto, galinčio nuvesti iki rimtos krizės“, šių šalių atstovams susitikus su kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos.

Viena: paaštrėjus Ukrainos konfliktui ES gali paskelbti naujų sankcijų Rusijai

uropos Sąjunga kitą mėnesį svarstys tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos konflikto su Ukraina naujausio paūmėjimo, antradienį sakė ES šį pusmetį pirmininkaujančios Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl (Karin Kneisl).

„Tolesnių sankcijų klausimu laikas parodys – gruodžio mėnesį įvyks mūsų viršūnių susitikimas“, – po susitikimo su vokiečių kolega Heiko Maasu (Heiku Masu) sakė K. Kneissl.

„Viskas priklauso nuo abiejų šalių pasakojimų apie įvykius ir veiksmų. Bet tai reikės peržiūrėti“, – pridūrė austrų ministrė.

Pasak jos, naujausiu įtampos padidėjimo atveju kalbama apie „vienos šalies pasakojimą prieš kitos šalies pasakojimą“. Todėl prieš darant išvadas reikės išstudijuoti faktus, pabrėžė K. Kneissl.

H. Maasas sakė, jog naujausia eskalacija rodo, „kad Krymo aneksija... taip pat yra problema mūsų visų Europoje saugumui“.

Jis pakartojo Berlyno raginimą Rusijai „kuo greičiau“ paleisti perimtus laivus ir jūreivius.

„Abi šalys dabar privalo padaryti savo darbą dėl deeskalavimo“, – pridūrė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Karo padėtimi

Anonimas

Anonimas portretas
Apsijuokė chacholai su ta karto padėtimi prieš visą pasaulį ir tiek. Porkio šnipštas ir nieko daugiau.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių