Tačiau regiono lyderis tokius veiksmus prilygino buvusiai Ispanijoje Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūrai.

Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) ir jo vyriausybė įžiebė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę, spalio 1-ąją surengę referendumą dėl nepriklausomybės, nors tai buvo uždraudęs Madridas ir šalies Konstitucinis Teismas.

Premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) paskelbė planus nušalinti separatistų vadovaujamą autonominio Katalonijos regiono administraciją ir surengti naujus rinkimus. Jis ketina prašyti Senato leidimo nušalinti C. Puigdemont'ą ir jo kabinetą, o jų postus perduoti centrinės vyriausybės ministrams.

Šimtams tūkstančių protestuotojų šeštadienį užtvindžius Barselonos gatves, kad išreikštų savo pasipiktinimą Madridu, C. Puigdemontas apkaltino M. Rajoy dėl „baisiausio antpuolio prieš institucijas ir Katalonijos žmones“ nuo F. Franco laikų ir paragino Katalonijos parlamentą kuo greičiau susirinkti.

F. Franco valdė Ispaniją savo geležine ranka nuo 1939 iki savo mirties 1975 metais. Jis ėmėsi represinių priemonių prieš Kataloniją ir atėmė iš jos galias bei uždraudė institucijose vartoti katalonų kalbą.

C. Puigdemont'as pareiškė, kad M. Rajoy planas pakeisti jį ir kitus regiono administracijos narius yra „mėginimas pažeminti“ Kataloniją ir „puolimas prieš demokratiją“. Vis dėlto Katalonijos lyderis buvo atsargus ir savo kalboje nė karto nepaminėjo žodžio „nepriklausomybė“.

Tūkstančiai demonstrantų

Barselonos policija nurodė, kad regiono sostinėje į gatves išėjo apie 450 tūkst. žmonių. Daugelis jų skandavo „Laisvė!“ ir „Nepriklausomybė“, mojavo Katalonijos separatistinėmis geltonos, raudonos ir mėlynos spalvos vėliavomis.

Madridas gali perimti Katalonijos policijos kontrolę ir pakeisti regiono visuomeninės žiniasklaidos vadovus. M. Rajoy sakė, kad jo vyriausybė neturi kitos išeities, susidūrusi su didžiulia grėsme Ispanijos nacionalinei vienybei.

Premjeras pridūrė, kad per ateinančius šešis mėnesius pusiau autonominiame regione turi būti surengti rinkimai.

Šioms priemonėms dar turi pritarti Senatas, o visas procesas užtruks apie savaitę. Vis dėlto parlamento aukštuosiuose rūmuose daugumą turi M. Rajoy konservatyvi Liaudies partija (PP), o jos pastangas užkirsti kelią Ispanijos skilimui palaiko kitos didžiosios partijos.

Katalonijos krizė gali sukelti „pavojingą sutrikdymą“, sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) leidiniui „Journal du Dimanche“, dar pridūręs, kad rinkimai turėtų „išaiškinti situaciją“.

„Žaidimas gali baigtis blogai“

Pagal konstitucijos 155-ąjį straipsnį, Madridas turi galią susigrąžinti bet kurio maištingo regiono kontrolę, bet šia teise dar niekada nebuvo pasinaudojęs.

M. Rajoy sakė, kad ši priemonė yra kraštutinė, bet jos teko imtis C. Puigdemont'ui nesutinkant atsisakyti grasinimo skelbti nepriklausomybę po spalio 1-osios referendumo, pripažinto prieštaraujančiu konstitucijai.

„Šito mes nei troškome, nei ketinome, – pažymėjo M. Rajoy. – Taikome 155-ąjį straipsnį, nes demokratinės šalies vyriausybė negali sutikti, kad įstatymų būtų nepaisoma.“

Barselonos autonominio universiteto politologijos profesorius Oriolis Bartomeusas sakė, kad centrinė vyriausybė smarkiai rizikuoja.

„Šis žaidimas Rajoy vyriausybei gali baigtis blogai, labai blogai“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tai atrodys kaip kolonijinė administracija, o nepriklausomybės šalininkai tai laikys okupacija“, – aiškino akademikas.

Barselonos merė Ada Colau (Ada Kolau), nors ir nepritarianti nepriklausomybės užmojams, savo „Twitter“ žinutėje rašė: „Rajoy suspendavo Katalonijos savivaldą, dėl kurios kovojo daugybė žmonių. Rimta ataka prieš kiekvieno teises ir laisves.“

Prokurorai šeštadienį sakė patrauksiantys buvusį žurnalistą C. Puigdemont'ą atsakomybėn už „maištą“, jeigu jis mėgins paskelbti nepriklausomybę. Už tokį nusikaltimą gresia iki 30 metų laisvės atėmimo.

Rinkimai iki birželio

Pagal dabartinę tvarką, rinkimų kampanijai suteikiamos 54 dienos, o tai reiškia, kad nauji rinkimai gali įvykti vėliausiai birželio vidury. Nuo praėjusių parlamento rinkimų, įvykusių 2015 metais, Katalonijos parlamente dominuoja įvairioms partijoms priklausantys, tačiau už atsiskyrimą pasisakantys politikai. Jie užima 72 iš 135 vietų parlamente.

C. Puigdemont'as teigia, kad 90 proc. Katalonijos gyventojų pasisako už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Tačiau rinkėjų aktyvumas per referendumą sudarė tik 43 proc., nes daugelis prieš atsiskyrimą pasisakančių katalonų nėjo balsuoti.

Apklausos rodo, kad už ir prieš nepriklausomybę pasisakančių katalonų stovyklos yra apylygės.