- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas galvoja apie savo pėdsaką istorijoje ir apie savo mirtingumą. Jis trokšta valdžios, tačiau nebūtinai dėl pačios valdžios, theatlantic.com rašo apžvalgininkas Shadi Hamidas.
Politikams, ypač besivadovaujantiems ideologiniais motyvais, galiausiai tenka atsakyti į klausimą: „O kas toliau?“ Balandžio mėnesį laimėjęs sunkią pergalę per abejotino skaidrumo referendumą dėl plačių įgaliojimų suteikimo, R. T. Erdoganas dabar turi galimybę šalies politikoje viešpatauti iki 2029 m. Tai reiškia, kad jis turėtų daugiau kaip dešimt metų pertvarkyti Turkiją ir iš esmės pakeisti tai, ką reiškia būti turku.
Per pirmąjį R. T. Erdogano islamistinės Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) valdymo dešimtmetį, kuris prasidėjo 2002 m., ekonomika sparčiai augo, buvo įgyvendinamos liberalios reformos, o kariuomenė, per šešis dešimtmečius surengusi keletą perversmų ir taip sudavusi smūgį Turkijos demokratijai, neteko ankstesnės įtakos. Tačiau ar tai iš tiesų viskas, ko AKP ir jos temperamentingas bei nenuspėjamas lyderis tikėjosi pasiekti?
Tam tikra prasme AKP tapo savo sėkmės auka, mano Sh. Hamidas. Ji galėjo skatinti laisves, stiprinti demokratiją ir toliau plėtoti ekonomiką, kad ir nebe taip sparčiai. Tačiau greičiausiai R. T. Erdoganas norėjo į istoriją patekti ne tik kaip žmogus, užtikrinęs geresnę Turkijos ateitį, bet ir kaip lyderis, pakeitęs šalį iš esmės. Būti geru ar net geriausiu technokratu niekada negali būti gana. R. T. Erdogano vizijoje nėra vietos kitiems autoritetams, kaip parodė kova dėl valdžios su šalies ministru pirmininku Ahmetu Davutoglu, kuris buvo ilgametis AKP veikėjas bei partijos užsienio politikos architektas ir kuriam galiausiai teko pasitraukti.
Atsižvelgiant į R. T. Erdogano pastangas sutriuškinti tiek vidaus, tiek išorės opoziciją, kyla keletas intriguojančių ir kartu sudėtingų klausimų apie itin įtakingų veikėjų vaidmenį politikoje. Kiek svarbus gali būti žmogus turtingos istorijos bei tradicijų ir palyginti stiprių institucijų šalyje? Politologai yra linkę nesureikšminti individų vaidmens, antraip jiems būtų sunku ieškoti priežastinių ryšių ir daryti plačius apibendrinimus. Paprasčiau kalbant, pavienių žmonių vaidmenį sumodeliuoti sunku.
R. T. Erdoganas, anot straipsnio autoriaus, akivaizdžiai naudojasi valstybės galia, kad šalyje paskatintų, o ne primestų religingumą; kitaip tariant, jis yra linkęs ne į tiesioginį islamo teisės diegimą, kuris dažnai yra siejamas su islamizmu, o į tai, kas vadinama „švelnia islamizacija“. AKP nesirengia uždrausti alkoholio, nes Turkijoje tai būtų neįmanoma (ir galbūt prieštarautų Konstitucijai, jei būtų aiškiai įvardytos religinės priežastys); vietoj to buvo padidinti alkoholio mokesčiai ir uždrausta prekiauti alkoholiu po 22 val. Be to, AKP ėmėsi teikti finansines stipendijas anksti susituokusioms jaunoms poroms. Daugiau kaip tris vaikus turinčios poros gali gauti finansinę paramą.
Partija nesiryžo inicijuoti naujo abortus ribojančio įstatymo, tačiau faktinis partijos lyderis akivaizdžiai yra nusiteikęs prieš abortus. Kartą R. T. Erdoganas pasakė: „Nužudyti vaisių motinos įsčiose ir nužudyti žmogų yra tas pats.“ Kaip tikras dvasinis vadovas, R. T. Erdoganas dalinasi savo mintimis apie dorybingą gyvenimą. Pasak vieno aukšto AKP pareigūno, „R. T. Erdoganas kartais elgiasi kaip šeimos tėvas. Ne viskas, ką jis sako, tampa įstatymu. Tai tik pasiūlymai. Be to, taip siekiama apsaugoti jaunimą nuo blogybių.“
Turkijos atvejis yra pamokoma istorija, tam tikras arabų pavasario, kuris galėjo (arba turėjo) vystytis kitaip, sumažintas modelis. Išskyrus įvairių pakraipų islamistus, mažai kas tebekalba apie „Turkijos modelį“, nebent su aiškia ironija arba kai norima pabrėžti, kad šalis nugrimzdo į politinį konfliktą ir kad joje nuolat puolama spaudos laisvė.
Pasak Sh. Hamido, R. T. Erdoganas žino, kad jis negyvens amžinai, todėl geriausias būdas užsitikrinti savo palikimą – sukurti prezidentinę sistemą, kaip jis ir padarė surengęs referendumą. Įvedus vykdomąsias galias turinčio prezidento visuotinius rinkimus (iki 2014 m. prezidentą rinkdavo parlamentas), į religingų turkų interesus visada turės būti atsižvelgiama, kad ir kas būtų valdžioje. Trumpai tariant, jei nebus dar vieno karinio perversmo ar kokio nors kito netikėto įvykio, visi Turkijos prezidentai, kurie artimiausioje perspektyvoje greičiausiai atstovaus AKP, turės ne tik gerbti, bet ir turbūt besąlygiškai priimti Turkijos religinę tradiciją. Tikėtina, kad Turkijos Respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko palikimo galiausiai bus atsisakyta. Intensyvi tarptautinės bendruomenės kritika ir sumenkęs Turkijos modelio patrauklumas bus priimtina kaina siekiant šio tikslo, bent jau R. T. Erdogano manymu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Tuskas perspėja dėl Rusijos išpuolių prieš Europos saugumą1
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį, kalbėdamas Pilietinės platformos, didžiausios koalicinės vyriausybės partijos, nacionalinėje taryboje, perspėjo dėl Rusijos išpuolių prieš Europos šalių saugumą. ...
-
Rusija vetavo JT rezoliuciją dėl branduolinių ginklų kosmose uždraudimo
Rusija trečiadienį vetavo JAV ir Japonijos remtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria visos šalys būtų raginamos užkirsti kelią pavojingoms branduolinio ginklavimosi varžyboms kosmose. ...
-
Taivano išrinktasis prezidentas prieš inauguraciją pristatė ministrų kabineto narius
Ruošdamasis kitą mėnesį pradėti darbą, Taivano išrinktasis prezidentas Lai Ching-te ketvirtadienį pristatė ministrų kabineto ir saugumo komandos narius. ...
-
B. Pistoriusas: Rusija gamina daugiau ginklų negu jai reikia dabartiniame kare prieš Ukrainą
Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų nei jų reikia karui prieš Ukrainą. Maskva papildo savo sandėlius. ...
-
Pirmąjį Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimų turą laimėjo opozicijos kandidatė
Pirmąjį Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimų turą aiškiai laimėjo didžiausios opozicinės nacionalistinės partijos VMRO-DPMNE kandidatė Gordana Siljanovska-Davkova. ...
-
Moldovoje platinami melagingi kvietimai tarnauti armijoje pagal sutartį
Moldovos gynybos ministerija perspėjo piliečius dėl viešose vietose pasirodžiusių plakatų, neva kviečiančių tarnauti armijoje pagal sutartį, kurie iš tikrųjų neturi nieko bendra su oficialiomis valdžios institucijomis. ...
-
V. Zelenskis: 16 vaikų, „deportuotų į Rusiją“, susijungė su šeimomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad 16 ukrainiečių vaikų, anksčiau „deportuotų į Rusiją“, vėl yra su savo šeimomis. Rusija anksčiau tvirtino, kad įvyko mainai, kuriuose dalyvavo daugiau ne...
-
Ministras: Lenkija pasiruošusi padėti Ukrainai sugrąžinti šaukiamojo amžiaus vyrus
Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi padėti Ukrainai grąžinti į tėvynę šaukiamojo amžiaus vyrus, praneša „Ukrinform“. ...
-
EK pradėjus tyrimą, sustabdyta „TikTok Lite“ naudotojų Europoje „premijavimo“ funkcija
Europos Komisijai anksčiau šią savaitę pradėjus tyrimą, „TikTok Lite“ programėlėje trečiadienį buvo sustabdyta jos naudotojų Europos Sąjungoje „premijavimo“ funkcija. ...
-
Baltieji rūmai prašo Izraelio atsakymų dėl masinių kapaviečių Gazos Ruože9
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė norintys gauti atsakymus iš Izraelio valdžios institucijų, dviejose Gazos Ruožo ligoninėse, sugriautose kariuomenės apgulties metu, aptiktus masinių kapaviečių. ...