- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Galima nurodyti tūkstantį ir vieną priežastį, kodėl Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) greičiausiai turės kone katastrofiškų padarinių. Tačiau sunku teigti, kad ir ES nenusipelno kritikos – toli gražu. Tai ypač pasakytina apie šiuo metu Ispanijoje įsisiūbuojančią konstitucinę krizę, „The Indepenent“ interneto svetainėje rašo dienraščio bendradarbis Willas Gore`as.
ES buvo įsteigta, visų pirma, tam, kad nebepasikartotų katastrofiški karai tarp žemyno valstybių. Taip, ES padėjo Europai užtikrinti ekonomikos augimą (nors ir netolygų) ir pasaulinėje arenoje dažnai (nors ir ne visada) kalbėti vieningai. Tačiau iš esmės ES yra politinis projektas, skirtas užkirsti kelią nacionalizmo ir militarizmo atgimimui, o aktyviausi jos šalininkai mano, kad projektas dar toli gražu neužbaigtas, nes būtina tolesnė Europos federalizacija. Tiems, kas tam priešinasi, troškimas suteikti dar daugiau galių ES kelia didelį nerimą.
Nepaisant to, kad ES kūrimas siejamas (bent jau jos šalininkų manymu) su iš esmės pažangiu idealu, vis dėlto tenka atsižvelgti į tikrovę, su kuria susiduria bet kokia 28 narių sąjunga, nes kiekviena tokia narė yra atskaitinga atitinkamai žmonių grupei, kuri turi tik jai svarbių klausimų, tik jai svarbių idealų ir atskirą nacionalinę tapatybę. ES galbūt buvo sukurta reaguojant į XX a. 4-ojo dešimtmečio kraštutinio nacionalizmo ir po to kilusio pasaulinio karo siaubus, tačiau paradoksaliai ji padėjo įtvirtinti nacionalinės valstybės idėją, kuri vyrauja Europos istorijoje jau 200 metų.
ES, kaip valstybių narių klubas, negali elgtis kitaip, nebent visos narės sutiktų, kad jas iš esmės pakeistų Europos supervalstybė.
ES, kaip valstybių narių klubas, negali elgtis kitaip, nebent visos narės sutiktų, kad jas iš esmės pakeistų Europos supervalstybė. Nepaisant kai kurių Briuselio pareigūnų vilčių, tas metas dar neatėjo ir, tiesą sakant, greičiausiai neateis, mano W. Gore`as.
Viena iš praktinių tokios padėties pasekmių yra tai, kad ES oficialūs atstovai beveik visada mano, kad nacionalinės politikos klausimais reikia prikąsti liežuvį. Nors taip iš esmės išvengiama sunkumų, kartais susidaro įspūdis, kad organizacija yra bejėgė, kai tenka susidurti su tais dalykais, kuriems ji, kaip manoma, ir buvo sukurta užkirsti kelią – nacionalizmui ir konfliktams Europoje.
Padėtis Ispanijoje, pasak straipsnio autoriaus, tai atskleidė labai aiškiai. Akivaizdu, kad Katalonijos nepriklausomybės klausimas yra sudėtingas, be kita ko, dar ir dėl to, kad sunku nustatyti, ar iš tiesų dauguma jos gyventojų nori oficialiai atsiskirti nuo Ispanijos. Be to, regioninės nepriklausomybės judėjimų esama ir kitur ES, todėl Briuselio pareiškimų dėl Katalonijos poveikis yra daug platesnis.
Tačiau ES nenoras veltis į konfliktą reiškia, kad ji atsisako pasisakyti net dėl to, kad, siekdami užkirsti kelią katalonų referendumui, Ispanijos policijos pareigūnai akivaizdžiai elgėsi labai brutaliai. Kad ir koks to plebiscito teisinis pagrindas, pasmerkti valdžios atstovų smurtą prieš nekaltus žmones būtų buvę savaime suprantama. Be to, yra pagrindo galvoti, kad ES turėtų susidomėti pranešimais apie Katalonijos nepriklausomybei besipriešinančių ispanų neonacių smurtą, taip pat apie pareiškimus, esą policija šiems kraštutiniams nacionalistams suteikė veiksmų laisvę.
Žinoma, Vakarų Europos istorijoje tai buvo išskirtinis atvejis, kad pokario laikotarpiu žemyne pavyko gana sėkmingai pasipriešinti fašizmo apraiškoms Vokietijoje ir Italijoje, nes to reikėjo atkuriant Europą po 1945 m. Tačiau Ispanijos fašistinė diktatūra pasuko kita kryptimi ir savo dienas baigė natūralia mirtimi tik XX a. 8-ajame dešimtmetyje.
Nors šalis 1986 m. įstojo į ES, vis dar neaišku, ar Franko laikotarpis su visomis jo blogybėmis, įskaitant regionų kultūrinių teisių varžymą, buvo tinkamai įvertintas. Anot W. Gore`o, neturėtų stebinti, kad dabartinis politinis Madrido ir Barselonos konfliktas gilėja ir tampa nenuspėjamas – praeities atgarsiai abiem pusėms yra per daug akivaizdūs.
ES nesugebėjimas imtis efektyvių veiksmų, kai XX a. 10-ajame dešimtmetyje žlugo buvusioji Jugoslavija, paskatino suvokimą, kad tam tikromis aplinkybėmis būtinas bendras požiūris į užsienio politiką. Tačiau Katalonijos nepriklausomybės judėjimas, kuris katalonų „nacionalinę“ tapatybę supriešina su Ispanijos nacionaline garbe, atskleidžia tokio požiūrio ribotumą, nes ES kyla konfliktas tarp vidinio noro priešintis bet kokiam nacionalizmui ir suvokimo, kad tai yra struktūra, kurioje nacionalinės valstybės samprata vertinama kaip savaime suprantama.
Visa tai nereiškia, kad Didžiajai Britanijai verta išstoti iš ES. Tačiau, W. Gore`o teigimu, ES požiūris į dabartines nerimą keliančias Ispanijos problemas atskleidžia blogiausias jos puses.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai4
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis2
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose5
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją6
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...