Kol Rusija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje turės veto teisę, tol šis tarpvalstybinės organizacijos padalinys negalės atlikti vienos svarbiausių savo funkcijų – imtis karinių veiksmų prieš agresorių.

Šeštadienį Rusija užkirto kelią priimti prorusiškus separatistus kritikuojantį pareiškimą, kuriame smerkiamas išpuolis Mariupolyje. Tačiau pirmadienį JT Saugumo Taryba ir vėl renkasi į skubų posėdį padėčiai Ukrainoje aptarti.

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad organizacija jau kurį laiką yra patekusi į akligatvį, iš kurio neįmanoma išeiti be visų penkių nuolatinių narių – Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Prancūzijos ir Rusijos – pritarimo.

„Saugumo Taryba yra virtusi geopolitiniu forumu, kuriame galima išsiaiškinti tam tikras atskirų šalių pozicijas. Pagal JT Chartiją įtvirtinta nuolatinių narių veto teisė taip pat neleidžia įgyvendinti reformų, pavyzdžiui, įtraukti naujų valstybių (Vokietijos, Indijos, Brazilijos), nes tam reiktų visų pritarimo“, – sakė politologas.

Jam pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata: „JT Saugumo Taryba buvo sukurta numatant veto teisę ir taip iš esmės buvo užprogramuotas konfliktas. Šiandien ji daugiausiai funkcionuoja kaip diplomatinė tribūna“.

Nuo 2000-ųjų vetavo dešimt kartų

Nuo tada, kai Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas, šalies atstovai JT Saugumo Tarybos susirinkimuose veto teise pasinaudojo dešimt kartų.

2004 metais sustabdyti sprendimai dėl situacijos Kipre, 2007 metais – dėl situacijos Mianmare, 2008 metais – dėl taikos ir saugumo Afrikoje (Zimbabvėje), 2009 metais – dėl situacijos Gruzijoje.

Net keturis kartus Rusija vetavo pareiškimus dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose (Sirijoje) – du kartus 2012-aisiais ir po vieną kartą 2011 bei 2014 metais.

Pernai kovo 15 dieną Rusija atmetė JT rezoliucija dėl situacijos Ukrainoje. Tai pasikartojo ir šių metų sausio 24 dieną, kai šalis atsisakė pasmerkti savo remiamų separatistų išpuolius Mariupolyje, per kuriuos žuvo 30 žmonių ir daugiau nei 100 buvo sužeisti.

Neaišku, kas yra kas

„Jei Rusija JT Saugumo Taryboje neturėtų veto teisės, tada šią šalį galima būtų pripažinti teroristus remiančia agresore“, – teigė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, teroristinėmis organizacijomis įvardinti galima būtų ir Luhansko bei Donecko Liaudies Respublikas, o tai jau leistų imtis atitinkamų priemonių.

Viena iš svarbiausių JT Saugumo Tarybos funkcijų yra karinių veiksmų prieš agresorių priėmimas. L. Kasčiūnas paaiškino, kad tada JT Ukrainai galėtų pradėti teikti karinę pagalbą.

„Pagaliau visiems taptų aišku, kas Ukrainoje yra agresorius, ir Rusija nebegalėtų sėti abejonių“, – sakė politologas. Jis pridūrė, jog JT išdėsčius aiškią savo poziciją, lengviau susigaudytų ir kitos organizacijos.

Tuo metu R. Lopata sakė, kad fantazuoti, kaip klostytųsi padėtis Ukrainoje, jei Rusija neturėtų veto teisės, neverta.

Lietuva išnaudoja galimybes žaisti

L. Kasčiūno vertinimu, antrus metus nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare esanti Lietuva šią galimybę išnaudoja labai gerai.

„Nors ir akligatvyje, bet galimybių žaisti JT Saugumo Taryboje yra ir Lietuva struktūrizuotai jomis naudojasi pristatydama savo užsienio politiką, – sakė RESC analitikas. – Vyksta diskurso formavimas ir Lietuva sėkmingai veikia: nepadeda Rusijai, gerina santykius su JAV.“

Tačiau Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas, pasinaudodamas savo veto teise, lig šiol taip pat sėkmingai primetė savo diskurso versiją.