- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei prieš dešimtmečius Europa nebūtų įsileidusi milijonų pabėgėlių, šiandien ji nebūtų tokia, kokia yra. Mintimis ir įžvalgomis apie Europos požiūrį į pabėgėlių problemą „Deutsche Welle“ portale dalijasi laisvai samdomas žurnalistas Krsto Lazarevicas, būdamas vaikas kartu su šeima palikęs namus Bosnijoje ir Hercegovinoje ir radęs prieglobstį Vokietijoje, kur iki šiol gyvena ir dirba.
Didžiausia krizė
Idomenis, Gevgelija, Preševas, Rioskė, Tovarnikas, Brežicės, Špylfeldas – tai mažų, daugeliui galbūt negirdėtų pietrytinės Europos pasienio miestelių pavadinimai. Iki 2015-ųjų vasaros autorius teigia taip pat apie juos žinojęs ne kažin ką. Tuomet į šiuos ramius ir tykius miestelius ėmė plūsti šimtai tūkstančių pabėgėlių iš kariaujančių Sirijos, Irako ir Afganistano regionų.
Dirbdamas reporteriu, K. Lazarevicas pasakoja nuolat matydavęs vis tuos pačius vaizdus: tūkstančiai žmonių, išsekusių, alkanų, ligotų ir vis tiek kupinų tikėjimo taikia ateitimi, miegančių ant žemės ir besigrūdančių į perkimštus autobusus ir traukinius. Daugelis iš jų šiems išmėginimams ryžosi todėl, kad jų namai per karą buvo sugriauti, o pabėgėlių stovyklos Libane, Jordanijoje ir Turkijoje – per mažai finansuojamos ir pernelyg perpildytos, kad jose būtų galima rasti vietos. Taip pat todėl, kad kasmet vilties, jog karas baigsis ir pagaliau jie galės grįžti į namus, buvo vis mažiau.
Metų metus Europa stebėjo, kaip brendo viena iš didžiausių pabėgėlių krizių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – Sirijos, esančios vos už kelių šimtų kilometrų nuo Europos išorinės sienos, pabėgėlių krizė. Europa ją stebėjo taip, tarsi jos padariniai būtų svarbūs tik artimiausioms Sirijos kaimynėms. Kai – po Berlyno sienos griūties prabėgus 26 metams – „Europos tvirtovėje“ atsirado įtrūkimas, akimirksniu pridygo tvorų: ne tik Europos širdyje, bet ir tarp ES valstybių narių. Taip žengtas pirmas žingsnis kitokios Europos link, įsitikinęs K. Lazarevicas. Jei Angela Merkel būtų paklausiusi savo kritikų ir uždariusi Vokietijos sienas, tokiai Europos Sąjungai, kokioje gyvename dabar, būtų iškilusi labai rimta grėsmė. Gerai, kad nepaklausė, rašo žurnalistas.
Prarastos europietiškos vertybės
Šiandien „Europos tvirtovė“ vėl stovi išdidi. Mažų Vakarų Balkanų maršruto miestelių niekas nebeprisimena. Apie tūkstančius žmonių, neturinčių stogo virš galvos ir šąlančių minusinėje temperatūroje, retai kada viešai užsimenama Berlyne, Vienoje ar Stokholme.
Europos Sąjunga turi du svarbius sąjungininkus, padedančius jai išvengti atsakomybės įsileisti pabėgėlius, – tai turkų autokratas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Viduržemio jūra. 2016 m. Viduržemio jūroje nuskendo mažiausiai 5 022 pabėgėliai. Europos Sąjunga sako, kad tai „sienų saugumo politika“, tačiau iš tikrųjų tai karas, kurį ji vykdo prieš tuos desperatiškai Europą pasiekti mėginančius žmones, rašo K. Lazarevicas.
Europos Sąjunga tvirtina, kad kovoja su prekyba žmonėmis, tačiau nusikaltėliai už savo paslaugas prašo kaip niekad daug. Bet juk Europos Sąjunga pati sukuria paklausą prekiautojams žmonėmis, nes teisėtų būdų atvykti į Europą arba prašyti prieglobsčio iš užsienio nelabai yra. Gali susidaryti įspūdis, kad Europos institucijos visą dėmesį skiria kovai su prekyba žmonėmis. O kai kas nors paklaus, kas kaltas dėl daugybės pabėgėlių mirties, Europai nereikės pakėlus akių pažvelgti į veidrodį, mat jau bus pričiupusi „blogiuką“, rašo žurnalistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietijos ekspertai: tarptautinė teisė leidžia dislokuoti Ukrainoje sausumos karius
Vokietijos parlamento žemųjų rūmų (Bundestago) tyrimų tarnybos teigimu, NATO šalies karių dislokavimas Ukrainoje automatiškai nepaverstų visų kitų NATO narių konflikto šalimis. Tiesa, ši valstybė pati taptų konflikto &s...
-
E. Macronas: prieš pakviesdami V. Putiną į G-20 susitikimą nariai turi susitarti1
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nariai pirmiausia turi susitarti, ar kviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dalyvauti grupės aukščiaus...
-
Lenkijos premjeras D. Tuskas: prasidėjo nauja prieškarinė era
Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują – karo – erą Europoje. ...
-
Minint Velykas, Prancūzijoje prie visų bažnyčių patruliuos saugumo pajėgų nariai1
Minint Velykas, Prancūzija prie visų katalikų ir protestantų bažnyčių dislokuos saugumo pajėgų narius, taip dar labiau sustiprindami saugumą po nerimą sukėlusio išpuolio Rusijos Pamaskvėje, sakoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime...
-
Portugalijoje pristatytas naujasis ministrų kabinetas
Naujasis Portugalijos centro dešiniųjų ministras pirmininkas Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) ketvirtadienį pristatė savo ministrų kabinetą, jo partijai nedidele persvara pasiekus pergalę parlamento rinkimuose. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
JAV smerkia Rusijos veto dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Š. Korėjai taikymą, veiklos1
JAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, veiklos pratęsimą. ...
-
FTX įkūrėjas S. Bankmanas-Friedas nuteistas kalėti 25 metus1
Kriptovaliutų platformos FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas (Semas Bankmanas-Fridas) ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių finansinio sukčiavimo bylų istorijoje. ...
-
V. Zelenskis ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką suteikti karinę pagalbą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike‘ą Johnsoną padėti suteikti Kyjivui „gyvybiškai svarbią“ karinę pagalbą po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos atakų. ...
-
Baltieji rūmai atmeta naujausius Maskvos kaltinimus Ukrainai dėl išpuolio Pamaskvėje3
Rusijai vėl bandant susieti teroristinį išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), su Ukraina, Baltieji rūmai ketvirtadienį atmetė kaltinimus ir pavadino Maskvos pareigūn...