J.- C. Junckeris savo viziją gynė rizikuodamas susiremti su E. Macronu | Diena.lt

J.- C. Junckeris savo viziją gynė rizikuodamas susiremti su E. Macronu

  • Teksto dydis:

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį atkakliai gynė savo federalinę ES vadovybės atrankos viziją, rizikuodamas susiremti su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu).

Vėliau šį mėnesį prasideda varžybos, kas pakeis J. C. Junckerį ir taps pirmuoju Europos Komisijos vadovu po Britanijos atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos. Tačiau pati vadovo rinkimo sistema labai suskaldė Bendriją.

J.C. Junckeris buvo išrinktas 2014 metais po Europos Parlamento rinkimų pagal prieštaringai vertinamą „pirmaujančio kandidato“ (vok. Spitzenkandidat) sistemą. Pagal ją savo kandidatą į šį postą nominuoja politinė grupė, surinkusi daugiausiai balsų rinkimuose.

„Šį rytą mes susitarėme, kad ši sistema yra visiškai logiška“, – sakė J.C. Junckeris spaudos konferencijoje Briuselyje po susitikimo su 28 ES komisarais šiuo klausimu.

„Eidami į balsavimo kabiną žinote, kas vadovaus komisijai“, – pridūrė jis.

Tačiau E. Macronas ir keletas kitų nacionalinių lyderių pasisako prieš tokį metodą ir planuoja aptarti šį klausimą vasario 23 dieną vyksiančiame viršūnių susitikime Briuselyje.

Jie laiko tai Briuselio senbuvių sukurta sistema, kuri atima iš kitų šalių galimybę išsirinkti, kam atiteks vienas įtakingiausių postų žemyne.

„Europa laimėtų iš tokio politinio persitvarkymo... kuris yra ne tik galimas, bet ir pageidautinas, jeigu mes norime suteikti aiškų mandatą šiai komisijai“, – E. Macronas sakė žurnalistams Paryžiuje antradienį.

E. Macronas taip pat sukritikavo ES istablišmentą kaip stokojantį ideologinio nuoseklumo, kurio tas pačias politines grupes skaldo „esminiai skirtumai“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas viršūnių susitikime turėtų pristatyti tolesnes galimybes, tarp jų ir tai, ar toliau laikytis vadinamosios „Spitzenkandidat“ sistemos.

Nenuostabu, kad praėjusią savaitę vykusiame balsavime Europos Parlamente didžioji dalis balsavusiųjų pritarė šiai sistemai.

Parlamentarai taip pat pasisakė prieš E. Macrono inspiruotus vadinamuosius „transnacionalinius sąrašus“, kurie leistų, kad į 30 iš 73 vietų, kurios liks laisvos po Britanijos pasitraukimo, būtų renkami bendro visos Europos sąrašo kandidatai.

E. Macronas tvirtai palaiko šią idėją, kuri jo ambicingos ES pertvarkymo vizijos dalis.

J.-C. Junckeris sako neketinantis siekti antros kadencijos šiame poste, po 2019 metų Europos Parlamento rinkimų, kai pasibaigs jam suteiktas mandatas.

Kalbama, kad jo vietą 2019 metais galėtų užimti ES „Brexit“ derybininkas Michelas Barnier (Mišelis Barnjė) – tikra politikos žvaigždė Briuselyje, tačiau kitur mažai žinomas politikas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių