- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) šeštadienį oficialiai paskelbė, kad jo vyriausybė imsis precedento neturinčio žingsnio ir sieks pasinaudoti konstitucijos numatyta galimybe apriboti Katalonijos regiono autonomiją po anksčiau šį mėnesį įvykusio uždrausto referendumo dėl jo nepriklausomybės.
Per spaudos konferenciją po nepaprastojo vyriausybės posėdžio M. Rajoy sakė, kad Katalonijos separatistų lyderių veiksmai privertė Madridą imtis beprecedenčių priemonių – remiantis konstitucijos 155-uoju straipsniu prašyti Senato leidimo paleisti Katalonijos vyriausybę ir „kiek įmanoma anksčiau“ paskelbti pirmalaikius rinkimus.
Pasak premjero, Madridas neturėjo kitos išeities, tik imtis veiksmų „tvarkai atkurti“, nes separatistų vadovaujamos Katalonijos vyriausybės veiksmai buvo „vienašališki, prieštaraujantys įstatymams ir konfrontaciniai“.
M.Rajoy siūlo, kad Katalonijos pareigūnų įgaliojimus perimtų centrinės vyriausybės ministrai.
Vis dėlto premjeras sakė, kad Madridas nesiekia visiškai atšaukti regiono autonomijos ir paleisti jo parlamento.
Sprendimas atimti arba suvaržyti plačią turtingo rytinio regiono autonomiją šalį veda į dar neištyrinėtus teisinius vandenis.
Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) penktadienį pasmerkė katalonų „nepriimtiną mėginimą atsiskirti“ ir sakė, kad krizė, išprovokuota spalio 1-ąją surengto referendumo dėl nepriklausomybės, kurį centrinė vyriausybės ir teismai buvo uždraudę, turi būti sprendžiama „teisėtų demokratinių institucijų“.
„Nenorime atsisakyti, ką esame kartu sukūrę“, – pabrėžė jis.
Šalies konstitucija numato, kad centrinė vyriausybė turi galimybę atimti įgaliojimus iš bet kurio maištingo regiono vienoje iš labiausiai decentralizuotų Vakarų valstybių, bet Madridas anksčiau niekada nebuvo ja pasinaudojęs.
Autonomijos klausimas yra labai opus Katalonijoje, kurios savarankiškumas buvo panaikintas per Ispanijos karinės diktatūros laikotarpį. Šis regionas, turintis 7,5 mln. gyventojų, įnirtingai gina savo savitą kalbą ir kultūrą.
„Kritinis taškas“
Bijoma, kad Madridui pamėginus įvesti bet kokį tiesioginį valdymą regione gali kilti neramumų. Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) sakė, kad toks žingsnis tikriausiai paskatintų regiono įstatymo leidėjus vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.
Tačiau M. Rajoy penktadienį sakė, kad Ispanija yra pasiekusi „kritinį tašką“ po kelias savaites trukusios politinės aklavietės. Premjeras pažymėjo, kad jo vyriausybė privalo imtis veiksmų, kad užkirstų kelią teisinės valstybės principų „likvidacijai“.
Anksčiau prognozuota, kad M. Rajoy tikriausiai paskelbs planus perimti Katalonijos teisėsaugos pajėgų (Mossos d'Esquadra), turinčių 16 tūkst. pareigūnų, kontrolę. Regiono policijos vadui Josepui Lluisui Trapero (Žozepui Ljuisui Traperui) gresia iki 15 metų laisvės atėmimo už antivyriausybinę veiklą ir nesugebėjimo suvaldyti separatistų protestų prieš referendumą.
Sprendimas inicijuoti naujus regiono valdžios rinkimus vyriausybės buvo laikomas priimtiniausiu būdu išspręsti ilgiausiai užsitęsusią politinę krizę nuo 1977 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos.
Penktadienį per prestižinių Astūrijos princesės premijų teikimo ceremoniją karalius Felipe pareiškė, kad Katalonija yra „neatsiejama XXI šimtmečio Ispanijos dalis“.
„Pragariška netvarka“
Šioje ceremonijoje dalyvavę ES lyderiai, atvykę atsiimti apdovanojimo už santarvės Europoje skatinimą, sakydami padėkos kalbas ragino gerbti įstatymų viršenybę. Jų pareiškimai vertinami kaip netiesioginis palaikymas Madrido pozicijai.
„Kai kurie sėja nesantaiką, sąmoningai nepaisydami įstatymų“, – per ceremoniją šiauriniame Ovjedo mieste sakė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).
„Praeityje galimybė perbraižyti sienas, pateikiama kaip dangiškoji panacėja, pernelyg dažnai virsdavo pragariška netvarka“, – pabrėžė jis.
Įtampa išlieka didelė, o nepriklausomybės šalininkai šeštadienio vakarą planuoja surengti eitynes Barselonoje ir raginti paleisti dviejų įtakingų separatistų judėjimų lyderius Jordi Cuixartą (Žordį Kuišartą) ir Jordi Sanchezą (Žordį Sankesą). Šie veikėjai nuo pirmadienio laikomi arešte, pareigūnams atliekant tyrimą dėl jų įtariamos antivyriausybinės veiklos.
C. Puigdemont'as sakė turįs mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes per referendumą, kurį temdė griežti policijos veiksmai prieš rinkėjus, 90 proc. balsavusiųjų pasakė „taip“ suverenumui. Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.
Apklausos rodo, kad regione, generuojančiame apie penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, atsiskyrimo šalininkų ir priešininkų stovyklos yra apylygės.
Suverenumo šalininkai sako, kad jų turtingas regionas per daug atiduoda nacionalinei ekonomikai paremti ir kad atsiskyrusi Katalonija klestėtų. Tačiau jų oponentai teigia, kad būdama Ispanijos dalis Katalonija yra stipresnė ir kad atsiskyrimas virstų ekonomine ir politine katastrofa.
Po referendumo jau beveik 1 200 bendrovių perkėlė savo būstines į kitus Ispanijos regionus, siekdamos išvengti nestabilumo.
Madridas šią savaitę pablogino nacionalinės ekonomikos augimo prognoze ir pareiškė, kad tvyrant netikrumui dėl Katalonijos šalies ūkis šiai metais augs ne 2,6 proc., o 2,3 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK parlamentas patvirtino planą siųsti migrantus į Ruandą
Prieštaringai vertinamas Jungtinės Karalystės vyriausybės planas skraidinti prieglobsčio prašytojus į Ruandą pirmadienį įveikė paskutinę kliūtį po iki vėlumos užsitęsusių abejų parlamento rūmų ginčų. ...
-
Berlynas labai rimtais laiko įtarimus, kad Europos Parlamente šnipinėjama Kinijai
Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. ...
-
R. Sikorskis: vis dar nėra konkrečių deklaracijų dėl oro gynybos sistemų Ukrainai
Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge apgailestavo neišgirdęs jokių konkrečių deklaracijų dėl oro gynybos sistemų perdavimo Ukrainai. ...
-
Prokurorai: dėl įtarimų šnipinėjus Kinijai sulaikytas vokiečių europarlamentaro padėjėjas1
Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko, Europos Parlamento (EP) nario, padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai. ...
-
O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. ...
-
Istoriniame procese prieš D. Trumpą prokurorai prakalbo apie nusikalstamą sąmokslą1
Pirmajame baudžiamajame procese prieš buvusį prezidentą JAV istorijoje prokurorai pirmadienį pareiškė, kad Donaldas Trumpas įsivėlė į „rinkimų klastojimą“, nes likus kelioms dienoms iki 2016 m. rinkimų jis sumokėjo pornog...
-
Žiniasklaida: kitas JAV pagalbos Ukrainai paketas bus didesnis nei įprastai
JAV administracija rengia didesnį nei įprastai karinės pagalbos Ukrainai paketą, jame, be skubiai reikalingos artilerijos ir oro gynybos, bus ir šarvuočių. ...
-
Kim Jong Unas stebėjo pirmąsias Šiaurės Korėjos branduolinio paleidimo pratybas
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėjo pirmąsias šalyje „branduolinio paleidimo“ pratybas, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA, per jas buvo imituojama branduolinė kontrataka kaip įspėjimas p...
-
R. Sunakas lankydamasis Lenkijoje paskelbs apie pagalbą Ukrainai
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) antradienį vyksta į Varšuvą derybų su lenkų premjeru Donaldu Tusku ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, Ukrainos ir bendrai Europos saugumo klausimais. ...
-
V. Zelenskis: Ukraina ir JAV rengia dvišalį bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas pradėjo derybas dėl dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimo. ...