Migrantai ir ateitis

Briuselyje viešėjusiems ES šalių žurnalistams pateiktoje medžiagoje, kurioje cituojamas A.Tajani, iškeliamas grėsmės Bendrijos vertybėms klausimas. Vis dėlto, kaip pastebi EP pirmininkas, atkreipdamas dėmesį į naujausios visuomenės apklausos duomenis, 48 proc. ES piliečių tiki, kad jų balsas yra svarbus Bendrijos gyvenime. Nepaisant skirtumų tarp šalių narių, toks skaičius reprezentuoja, kad taip manančių per pastaruosius dešimt metų padaugėjo 10 proc.

A.Tajani žada, kad per artimiausius mėnesius europarlamentarų postų siekiantys politikai visoje Bendrijoje diskutuos apie šiandien bene visiems jos piliečiams svarbiausius klausimus: kokia bus ES migracijos politikos ateitis, kaip bus užtikrintas žmonių saugumas ir jų ekonominis stabilumas bei darbo vietos.

EP komunikacijos vadovas ir atstovas spaudai Jaume'as Duchas Guillot'as teigia, kad per šią rinkimų kampaniją bus akcentuojamos ES modelio ir pačios Bendrijos ateities perspektyvos, integracijos procesai ir migracijos klausimai.

Populistų nebijo

Užsienio žiniasklaida, atsižvelgdama į kai kurių apklausų duomenis, prognozuoja, kad 30–35 proc. vietų naujai išrinktame EP gali užimti populistai. J.Duchas Guillot'as sako, kad tokios prognozės parlamento nebaugina.

"Taip, parlamente dauguma turi gerbti mažumą, tačiau sprendimus priima dauguma – ne mažuma. Kai žmonės sako, kad mums reikėtų saugotis populistų, mes atsakome, kad jau dabar patekome į tokią situaciją ir dirbame su populistais bei euroskeptikais. Parlamentas yra parlamentas – tai yra demokratija ir čia kartu dirbti turi visos politinės jėgos", – diplomatiškai dėsto jis.

J.Duchas Guillot'as pripažįsta, kad ES svarbiems sprendimams priimti dažnai kliudo skirtingų politinių jėgų išsiskiriančios nuomonės. Kaip pavyzdį jis pateikia svarbius migracijos politikos klausimus, kurių išspręsti nesiseka jau dvejus metus – būtent dėl kai kurių valstybių narių ir jų deleguotų politikų skirtingų pozicijų, kaip turėtų būti vertinami pabėgėliai ir migrantai, kaip turėtų vykti prieglobsčio prašymo ir jo pelnymo procedūros.

Parlamentas yra parlamentas – tai yra demokratija ir čia kartu dirbti turi visos politinės jėgos.

Faktų tikrintojai

Vis dėlto kur kas didesne grėsme europarlamentarai vadina ne populistus ar euroskeptikus, o netikras naujienas (angl. fake news), kurios dažniausiai yra tikslinga dezinformacija.

Dar viena EP spaudos centro komandos narė, atstovė spaudai Marjory van den Broeke teigia, kad jau kurį laiką pasitaiko įvairių netikrų istorijų, susijusių su ES ir EP veikla. "Viena garsiausių, kai internete pasklido informacija apie traukinį, kuris neva priklauso EP, o tai yra visiška netiesa. Arba tai, kad ES nori uždrausti kebabus. Tokių atvejų tikrai yra daugiau", – pasakoja ji.

Nors tokios naujienos, teisėtai paprašius jas pašalinti ar pataisyti, ir būna pataisomos, reikia įvertinti faktą, kad pirmoji žinutė visada turi stipresnį efektą ir pasiekia didesnę auditoriją nei antroji.

Dėl šios priežasties, siekdama užkirsti kelią dezinformacijai EP rinkimų kampanijos metu, ES neseniai įkūrė organizaciją, kuri tikrina naujienų faktus. Pasak M.van den Broeke, faktų tikrintojų bendruomenė šiuo metu yra plečiama, o joje dirba akademinio pasaulio žmonės, kurie iš tiesų išmano naująsias technologijas.

"Tam, kad kovotume su netikromis naujienomis, EP nusprendė kurti ir įvairius vaizdo filmukus, kurie tikrais faktais paneigia melą. Praktika parodė, kad tai yra efektyvesnis būdas, nei prašyti melagingus faktus skleidžiančias priemones ar asmenis pataisyti klaidinančią informaciją. O šiandien gandai per socialines medijas, tokias kaip tviteris ar feisbukas, sklinda labai greitai", – tikina ji.

Naujienų plovimo mašina

Netikros naujienos iš tiesų sėkmingai plinta socialiniais tinklais – feisbuko platformoje kuriasi daugybė skirtingų profilių grupių, kuriose viešinama įvairiausio pobūdžio informacija, pritraukianti tūkstančius sekėjų.

"Tose grupėse internete kaip virusas plintančia informacija – nuo sveikatos ar sporto iki politikos temų – labai greitai pasidalija dar didesnis žmonių skaičius. Tokiu paprastu būdu sukuriama naujienų plovimo mašina. Ir kai feisbuko administracijos paprašai, kad tokios grupės būtų panaikintos, jos ir yra panaikinamos, tačiau žaibišku greičiu atsiranda naujos, kurios iš karto užsiima ta pačia veikla", – sako britų socialinių medijų analizės centro "Demos" vadovas Carlas Milleris.

Socialinis tinklas "Facebook" teigia, kad uždaro, pašalina melą skleidžiančias paskyras, bet mes ne visada galime tai patikrinti. Reikia suprasti, kad feisbukas ir kiti panašūs socialiniai tinklai yra privačios korporacijos, apie kurių veiklą žinoti 100 proc. yra paprasčiausiai neįmanoma", – priduria komunikacijos analitikė iš Švedijos Kajsa Falasca.

Socialiniai tinklai neabejotinai yra ne tik netikrų ar jautrių naujienų srautas. K.Falasca kaip teigiamą pavyzdį pateikia neseniai praėjusius Švedijos parlamento rinkimus, kurių rinkimų kampanijai politikai kaip niekada aktyviai rinkosi būtent socialinius tinklus.

"Visi prieš rinkimus gąsdino, kad socialiniais tinklais masiškai sklis netikros naujienos. Tačiau padėtis pasirodė esanti visiškai kitokia", – sako ji.

Prieš šiuos Švedijos rinkimus visuomenės apklausos rodė, kad 41 proc. rinkėjų buvo nepasisprendę, o savo pozicijas labiau nei iki tol stiprino ir populistai dešinieji. Tai įvertinę politikai nusprendė imtis rinkimų kampanijos, kurios centre – objektyvi informacija ir skaidrumą demonstruojantys faktai. "Nematėme jokių triukų ar šou, o tai geriausiai apsaugo nuo netikrų naujienų", – teigia ekspertė.

Išstūmė televiziją

Iki pastarųjų Švedijos parlamento rinkimų daugiausia rinkimų kampanijos metu politikai investuodavo į televizijos reklamą. "Šiemet televiziją išstūmė socialinių tinklų platformos, ir tokia taktika puikiai pasitvirtino. Instagramo pasirinkimas buvo vienas iš sėkmingiausių – čia, kitaip nei feisbuke, nereikėjo gvildenti sudėtingų diskusijų – pakako dalytis svarbiomis, asmeniškomis nuotraukomis ar įrašais", – tikina K.Falasca.

"Didelė problema šiandien yra ir tai, kad daug, kas įvyksta socialinėse medijose, pateikiama kaip visuomenės nuomonė, tačiau tai nėra tiesa – socialinių tinklų vartotojai tikrai neatspindi viso sociumo", – priduria ji.

Šiandien Vakarų pasaulio žiniasklaida mirga nuo teiginių, kad Rusija mėgina kištis į Europoje ir JAV vykstančius procesus ar svarbius rinkimus. "Ir tai tiesa, jie nori nulaužti mūsų politinius procesus. Bet reikia suprasti, kad pati žiniasklaida tas grėsmes iškelia, nuolatos minėdama ir įtarinėdama Rusiją, nors ši dažnais atvejais iš tiesų nieko net nepadaro. O Rusija tuo tik džiaugiasi", – neabejoja K.Falasca.

Skaitmeninė ranka

Dr. Davidas Stillwellas iš Kembridžo universiteto, analizuodamas skaitmeninius ir didžiuosius duomenis, pastebėjo, kad socialinių tinklų vartotojai dažnai nesupranta, jog paprasčiausi "patinka" paspaudimai virsta informacija, pavyzdžiui, apie jų politines pažiūras.

"Reklamos, kurios jums patinka, rodo, ar esate ekstravertas, ar  introvertas. O tada, išsiaiškinus, kokia asmenybė esate, į jus nusitaikoma reklamomis, kurios pritaikytos konkrečiai jums. Nematoma skaitmeninė ranka iš tiesų egzistuoja", – primena dr. D.Stillwellas.

Jis kartu su kolegomis primena ir neseniai pasaulį sudrebinusį politinių konsultacijų bendrovės "Cambridge Analytica" atvejį, kai ši feisbuko platformoje surinktais vartotojų duomenimis galbūt manipuliavo politiniais tikslais.

Europos Parlamentas – ES veidrodis

2014–2019 m. išrinktas 751 EP narys.

2019–2024 m. šioje ES institucijoje dirbs 46 politikais mažiau, kadangi rinkimų metu Bendriją jau bus palikusi Didžioji Britanija.

Nuo 2014 m. Jeanas Claude'as Junckeris vadovaujamoje Europos Komisijoje po derybų su Europos Taryba buvo priimta beveik 600 teisėkūros pasiūlymų, kuriuos pateikė EP.

2014–2019 m. EP daugiausia vietų užima ES krikščionys demokratai ir socialdemokratai.

2018 m. rugsėjį atlikta visuomenės apklausa parodė, kad iš 27 000 apklaustųjų 68 proc. tiki, jog jų šalių narystė ES yra teigiamas reiškinys.

88 proc. lietuvių mano, kad narystė ES duoda naudos šaliai – šioje vertinimo skalėje Lietuva yra ketvirtoje pozicijoje.

66 proc. ES piliečių žada balsuoti per artėjančius EP rinkimus. Kiekvienoje šalyje narėje tokios pozicijos laikosi dauguma apklaustųjų.