Tai parodė 2017 m. atlikti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) tyrimai. Tyrimo rezultatai pristatyti Vilniuje vykusiame seminare „Intelektinės nuosavybės pažeidimai: poveikis vartotojui ir sektoriniam verslui“.

Valstybinio patentų biuro (VPB) Pramoninės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė pabrėžė, kad intelektinės nuosavybės teisių nusikaltimų pasaulinė metinė vertė siekia 461 mlrd. JAV dolerių bei yra susiję beveik su visų rūšių produktais ir geografinėmis sritimis. „Toks nusikalstamumas daro netiesioginį poveikį piliečiams, įmonėms, vyriausybėms ir riboja teisėtų intensyviai intelektinės nuosavybės teises naudojančių įmonių galimybę reinvestuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir užimtumą, o tai galiausiai kelia grėsmę augimui ateityje“, – teigė K. Vilkienė.

Iš kur ir kaip atkeliauja klastotės?

Nors klastojimo verslas veikia organizuotai ir apima visą pasaulį, visgi ESINT atliktos studijos atskleidė, kad Kinija išlaiko lyderės poziciją kaip klastočių kilmės ir tranzito šalis, Honkongo uostai ir oro uostai įvardijami kaip didžiausi Kinijoje pagamintų klastočių tranzito punktai. Netolima Europos kaimynė Turkija – svarbus klastočių logistikos taškas, iš kurio klastotės į Europos Sąjungą patenka sunkvežimiais gabenamomis siuntomis. Tailandas ir Singapūras – šalys, iš kurių išsiunčiamas didelis kiekis smulkių siuntų, dažniausiai užsisakant jas iš internetinių parduotuvių asmeniniam naudojimui.

Pasak VPB Pramoninės informacijos skyriaus vedėjos K. Vilkienės, pagrindiniai klastočių gabenimo būdai išlieka tie patys – paštu, orlaiviais, sausumos transportu bei jūra, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiamas ir gabenimas traukiniais. „Krovinių gabenimas traukiniu kainuoja beveik perpus pigiau nei gabenimas lėktuvu ir yra beveik perpus greitesnis nei gabenimas laivais. Prognozuojama, kad klastočių gabenimas traukiniais tik augs, tačiau pranešimų apie klastočių sulaikymus krovininiuose traukiniuose gaunama palyginus labai mažai“, – tyrimų išvadas akcentavo VPB specialistė.

K. Vilkienė atkreipė dėmesį, kad nuo prekių rūšies priklauso ir gabenimo būdai. Pavyzdžiui, suklastoti maisto produktai gabenami stambiais kroviniais, o tokie gaminiai kaip elektros prietaisų dalys ar juvelyriniai dirbiniai gabenami smulkiomis siuntomis.

Klastojamų prekių spektras – itin platus

Nelegalus verslas iš esmės atkartoja legalaus verslo veikimo metodus, o besiplečianti prekyba internetu garantuoja didesnį tokio verslo anonimiškumą. „Dažnai prekės parduodamos ne tik oficialiose gamintojų internetinėse parduotuvėse, bet ir įvairiose internetinėse išpardavimų svetainėse, vartotojui sunkiau atskirti, perka originalų gaminį ar klastotę. Ši praktika gali būti žalinga teisėtiems prekių ženklų savininkams, nes tokiu būdu menkinama prekių ženklų reputacija“, – klastojimo situaciją komentavo K. Vilkienė.

Pasak K. Vilkienės, labai svarbu ir tai, kad klastojamos ne kelios prekių grupės, tačiau praktiškai visos plataus vartojimo prekės, kurias daugelis vartotojų naudoja ir vartoja kasdien. Atliktose studijose tarp klastojamų prekių minimi maisto produktai, farmacijos gaminiai, kosmetika ir parfumerija, odos dirbiniai, apranga ir avalynė, juvelyrika, fotografijos ir medicinos prietaisai, elektros įranga ar detalės, žaislai ir sporto prekės.

„Siekiant stiprinti pozicijas kovoje su klastotėmis ir jų daroma žala, būtinos ir institucijų, ir valstybių, ir pačių vartotojų pastangos“, – apibendrindama sakė K. Vilkienė.

Pranešime minimi ESINT atlikti tyrimai: „Europos piliečiai ir intelektinė nuosavybė: suvokimas, žinojimas ir elgesys“, „Klastočių ir piratavimo padėtis Europos Sąjungoje 2017“, „Maršrutai, susiję su pasauline prekyba suklastotais ir piratiniais gaminiais“.