Graikijos finansuotojai Europoje mėgina tildyti kalbas, kad jie kuria planus potencialiam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ir reiškia viltį, kad neseniai Atėnams reikšta kritika paskatins šalį pasistūmėti planuojant ekonomikos reformas, kurių reikia norint atrakinti pagalbos paskolų fondus.

Eurogrupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) Rygoje sakė turįs vilties, kad „šiek tiek papildomos skubos“ bus įdiegta į procesą po „kritiško“ euro zonos 19 finansų ministrų susitikimo penktadienį.

Graikijos ministrui Janiui Varufakiui (Yanis Varoufakis) priekaištauta, kad delsiama pateikti ekonomikos reformų sąrašą, nes tų reformų Graikijai reikia, jog galėtų gauti pinigų, kurių reikia norint išlikti mokiai ir išvengti potencialaus pasitraukimo iš euro zonos.

„Bet tam regis prireiks mažiausiai poros dienų“, – pridūrė J.Dijsselbloemas.

Vis tebelaukiama, kad Atėnai pateiks visą (reformų) sąrašą, todėl J.Varufakis penktadienį susilaukė kritikos.

„Vakar mes kalbėjome apie A planą, apie šį planą, nes nėra jokio B, C, D, ar E plano, – pareiškė Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas). – Yra tik vienas planas, ir kad Graikija yra euro zonoje, Graikija yra Europoje“.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) sako, kad nėra jokios prasmės veltis į derybas dėl B plano, bet pažymėjo, kad istorija sugeba nustebinti. Jis net prisiminė 1989-uosius, kai bet kokios kalbos apie Vokietijos susivienijimą būtų laikomos „beprotiškomis“ – o juk buvo likę vos metai iki Berlyno sienos griuvimo, o 1990-ųjų spalį Vokietija susivienijo.

Pripažindamas tam tikrą savo kolegų „rūpestį“, J.Varufakis mėgina pavaizduoti šią aklavietę teigiamiau, pažymėdamas pažangą tokiose srityse kaip privatizavimas, mokesčių, teisinės ir biurokratinės sistemų reformavimas.

Visi sutaria, kad laikas nelaukia. Kita susitarimo data galėtų būti gegužės 11, kai vėl susitiks euro zonos ministrai prieš Graikijai atliekant didelę įmoką Tarptautiniam valiutos fondui.

„Turime judėti sparčiau, nes laikas artėja prie pabaigos, esama finansinių sunkumų bei būtina vykdyti įsipareigojimus, – pasakė vyriausiasis ES ekonomistas Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovicis). – Graikija turi likti euro zonoje“.

Graikija nuo 2010-ųjų gegužės remiasi remiasi savo euro partnerių ir TVF skirta 240 mlrd eurų paskola, nes Atėnams tapo neprieinama tarptautinė obligacijų rinka, abejojanti Graikijos mokumu.

Šią savaitę Graikijos vyriausybės sprendimas iškrapštyti lėšų iš savivaldybių ir tokių valstybinių įstaigų kaip ligoninės ir nacionalinė galerija, matyt, padės laimėti šiek tiek laiko. Penktadienį vėlai vakare graikų įstatymų leidėjų balsavimu palaimintas sprendimas galėtų, anot nepriklausomų ekspertų, surinkti 2 mlrd. eurų, kurie leistų gegužės mėnesį padengti skolos įsipareigojimus, taip pat ir TVF.