„Pirmasis sudėtingas žingsnis atliktas“, – po ministrų susitikimo sakė Austrijos Europos reikalų ministras Gernotas Blumelis (Gernotas Bliumelis), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES.

Dabar derybos Briuselyje bus sutelktos į politinę deklaraciją dėl planų po „Brexit“ plėtoti ateities ryšius tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos.

Tęsiamos detalios diskusijos dėl politinio pareiškimo, kuriame turi būti išdėstytos bloko ambicijos dėl būsimų santykių su Britanija po jos išstojimo ir dėl galimo pereinamojo laikotarpio pratęsimo.

Britanija iš ES išstos kitų metų kovo 29 dieną, bet dar metus ir devynis mėnesius liks jos bendrojoje rinkoje, derybininkams siekiant susitarimo, kuriuo būtų išvengta potencialaus prekybos tarp šių svarbių ekonominių partnerių kracho.

Jei tuo periodu susitarimas nebus pasiektas, Britanija galės prašyti vienkartinio pratęsimo. ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) užsiminė, kad pratęsimas turėtų baigtis 2022 metų pabaigoje, bet pripažino, kad kitos 27 valstybės narės dar turi pritarti šiai datai.

„Manau, kad per šią savaitę turėsime galutinį pasiūlymą dėl šios datos. Sprendimą bendrai priims Jungtinė Karalystė ir 27 (ES narės)“, – sakė M. Barnier.

Nei ES narės, siekiančios neįsileisti į bendrąją rinką blokui nebepriklausysiančios Britanijos, nei griežto „Brexit“ kurso šalininkai britai, kurie baiminasi įstrigti Bendrijoje, kur Londonas nedalyvaus priimant taisykles, nenori begalinio pereinamojo periodo.

M. Barnier pabrėžė, kad būtent ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybė paprašė pratęsimo galimybės, o jis su tuo sutiko siekdamas nuraminti nerimaujančias kompanijas. Tačiau ES derybininkas perspėjo: „Jis negali būti neribotas. Reikia nuspręsti.“

Tuo tarpu toliau sparčiai rengiamasi sekmadienio viršūnių susitikimui, kurio metu Th. May ir 27 kiti lyderiai pasirašys Britanijos išstojimo susitarimą.

„Prasideda skausminga Europos politikos savaitė, – sakė G. Blumelis. – Ant stalo turime skyrybų popierius. 45-eri sunkios santuokos metai artėja prie pabaigos.“

Th. May yra sakiusi, kad šią savaitę pati bus Briuselyje ir susitiks su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) paskutinės minutės deryboms dėl būsimų santykių.

„Įgyvendinamas susitarimas“

„Dabar, kai jau turime pasitraukimo susitarimo koncepciją, manome, kad jis – patenkinamas, įgyvendinamas, o dabar savo energiją skirsime politinio susitarimo siekimui“, – teigė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas.

Londonas nori kaip įmanoma detaliau išdėstyti kelią iki laisvosios prekybos sutarties, iš dalies siekdamas pritraukti paramos iš britų įstatymų leidėjų, kurie dar gali atmesti „Brexit“ susitarimą.

Tuo tarpu Briuselis tvirtina, kad Britanija po kitų metų kovo 29-osios, kai šalis paliks Bendriją, nebegalės turėti tokios pat privilegijuotos prieigos prie bendrosios rinkos kaip būdama ES narė.

Europos derybininkai planuoja savo pareiškimą dėl būsimų santykių su Britanija paskelbti antradienį.

Pasak diplomatinių šaltinių, sekmadienį ES ambasadoriai sutarė dėl daugiau detalių ir išplėtė tą dokumentą nuo šešių iki maždaug 20 puslapių.

„Dabar mūsų laukia intensyvi derybų savaitė“, – Th. May sakė britų verslininkams pirmadienį.

„Esu įsitikinusi, kad (Europos Vadovų) Taryboje pasieksime susitarimą, kurį galėsiu parvežti į Bendruomenių Rūmus“, – pridūrė ji.

ES vienybė

Nors 27 ES liekančios šalys per beveik pusantrų metų trukusias derybas viešumoje buvo vieningos, tarp Britanijos politinių stovyklų kilo tikras karas.

Griežto kurso konservatoriai ir Th. May sąjungininkai Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP) žada atmesti susitarimą, nors dėl to Britanijai gali tekti trauktis iš ES neturint apskritai jokios sutarties.

Opozicinė Leiboristų partija, pajutusi galimybę nuversti Th. May vyriausybę, irgi perspėjo, kad premjerės susitarimo parlamente neparems.

ES pareigūnus nustebino tokie įnirtingi debatai ir jie stengėsi į juos nesikišti, tačiau Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau (Natali Luaso) yra sakiusi, kad abi pusės „išnaudojo savo manevrų atsargas“.

Pasak S. Bloko, būtina, kad ES politinė deklaracija „padės pagrindą mūsų būsimiems santykiams; ji turi būti ambicinga“.

Kai kurios ES narės piktinosi, kad „Brexit“ susitarime negarantuojama jų teisė žvejoti Britanijos vandenyse; šis klausimas paliekamas tolimesnėms deryboms.

Tuo metu Ispanija nerimauja dėl būsimo Gibraltaro – Ispanijos pietiniame pakraštyje įsikūrusios britų valdomos teritorijos – statuso.

Tačiau Europos nepasitenkinimas daugiausia liko antrame plane, nes ES ambasadoriai susitarė „nepilti žibalo į Britanijos ugnį“, teigė vienas diplomatas.

Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) apie susitarimą sakė: „Čia jis išliks. Laukiame, kol Londone susidarys tokia pati situacija, tačiau čia, Briuselyje, jis išliks.“