Europos Sąjungos (ES) lyderiams per viršūnių susitikimą, kuris baigėsi ketvirtadienį paryčiais nepavyko susitarti dėl svarbiausių postų Bendrijoje, ypač dėl to, kam bus patikėta vadovauti bloko užsienio politikai tokiu metu, kai jam tenka susidurti su gilėjančių krizių Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose iššūkiais.

Rezultatas yra „nevykęs, bet ne dramatiškas“, pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas belgas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), kuris paliks užimamą postą vėliau šiais metais.

„Mano išvada yra tokia, kad mes dar nepasiekėme taško, kur galima priimti sutartinį sprendimą dėl viso paketo“, - sakė H.Van Rompuy po specialiai sušaukto ES lyderių susitikimo, kuris užsitęsė po vidurnakčio.

Jis pridūrė, kad rugpjūčio 30 dieną įvyks kitas viršūnių susitikimas ir kad jame „esu tikras ... mes priimsime sprendimą".

Viltys, kad per šį susitikimą pavyks pasiekti sprendimą, kas pakeis Didžiosios Britanijos atstovę Catherine Ashton (Ketrin Ašton) prie Europos išorės veiksmų tarnybos vairo, išsisklaidė dar pačioje viršūnių susitikimo pradžioje.

O nepavykus susitarti dėl šio itin svarbaus posto, galimybės priimti sprendimą dėl naujo Europos Vadovų Tarybos, kuriai priklauso 28-ių bloko valstybių politiniai lyderiai ir kuri nustato ES bendrąsias politikos gaires bei prioritetus, pirmininko posto tapo dar keblesnės.

Vis dėlto H.Van Rompuy atmetė prielaidą, jog tokia derybų baigtis yra nesėkmė, pažymėdamas, kad tai labai svarbus sprendimas ir jam priimti reikia laiko.

„Aš gerai žinojau, kad mes galime nepasiekti sprendimo“, - sakė jis ir pridūrė, jog kai bus įvardytas C.Ashton įpėdinis, „viskas netruks gan greit sugulti į savo vietas.“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsargiai vertino bet kokius lūkesčius dėl paskyrimų dar prieš susitikimo lyderiams susėdant prie derybų stalo.

O baigiantis susitikimui A. Merkel pareiškė esanti „visiškai įsitikinusi, kad mes žingsnis po žingsnio, pakopa po pakopos prieisime prie to.“

„Geriau neturėti susitarimo, kadangi dar nėra galima susitarti dėl viso nominacijų paketo“, - po susitikimo pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos lyderė nuo pat pradžių sakė, kad Vilnius kartu su kitomis dviem Baltijos šalimis ir Lenkija nepritars tam, kad C.Ashton įpėdine būtų pasirinkta Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini (Federika Mogerini), laikyta realiausia kandidate į šį postą.

Anot šių keturių šalių, F.Mogherini turi menką patirtį, o Roma laikosi per švelnios pozicijos Rusijos atžvilgiu dėl Italijos krizės ir pernelyg rūpinasi apsaugoti savo svarbius ekonominius ryšius su Maskva.

F.Mogherini šansams išblėsus, Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi (Matėjas Rencis) „Twitter“ paskyroje parašė: „Ko prašo Italija? Ne dar vieno posto ar kito, ji prašo pagarbos.“

Diplomatai anksčiau sakė, kad alternatyva F.Mogherini galėtų būti dabartinė ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgijeva iš Bulgarijos.

Ši kandidatė palaiko glaudžius ryšius su centro dešiniųjų Europos liaudies partija (EPP), kuri turi didžiausią frakciją ES asamblėjoje ir kuriai taip pat priklauso antradienį naujuoju Europos Komisijos pirmininku patvirtintas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Tame pat susitikime ES lyderiai susitarė sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl Ukrainos krizės, nusitaikydami į Rusijos bendroves, siejamas su veiksmais, kenkiančiais Kijevui.

Naujos baudžiamosios priemonės, paskelbtos netrukus po to, kai Vašingtonas pranešė sugriežtinęs savo sankcijas, bus taikomos „individams ar subjektams, kurie teikia aktyvią medžiaginę ar finansinę paramą Rusijos sprendimų priėmėjams, atsakingiems už Krymo aneksiją ar destabilizaciją rytinėje Ukrainoje“, sakoma pranešime.

28 lyderiai taip pat susitarė įšaldyti naujas ES Europos investicinio banko (EIB) ir Londone įsikūrusio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) investicines programas Rusijoje.

Griežtesnės baudžiamosios priemonės apims daugiau Rusijos bendrovių, artimai susijusių su Kremliumi.

ES jau taiko kelionių draudimą ir turto įšaldymą 72 asmenims iš Rusijos ir Ukrainos, kurie prisidėjo prie krizės kurstymo.

Tačiau Bendrija kol kas delsia imtis baudžiamųjų priemonių, kurios būtų nukreiptos prieš konkrečius ekonomikos sektorius - tai vadinama trečioji sankcijų fazė, nuo kurios nukentėtų abi pusės.

Tokį atsargumą lemia didelės ES narių priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų.

„Visavertės sektorių sankcijos ... lieka tolimu pavojumi, nepaisant naujausios retorikos“, – trečiadienį prieš ES lyderių susitikimą savo klientams pranešė Maskvos investicijų bankas „VTB Capital“.