ES šalys narės ir Europos Parlamentas (EP) patvirtino ambicingą projektą, kuris, Briuselio teigimu, padės blokui įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojimus.

ES nusprendė iki 2030 metų sumažinti naujų lengvųjų automobilių CO2 išmetimą vidutiniškai 37,5 proc., palyginti su 2021 m. rodikliais. Naujų vanų taršos emisijos turės būti sumažintos 31 proc.

„Patvirtinusi šiuos ambicingus tikslus, Europa dar kartą rodo, kaip Paryžiaus susitarimą ir COP24 (Klimato kaitos konferenciją Katovicuose) paversti konkrečiais veiksmais“, - tviteryje rašė ES klimato kaitos ir energetikos komisaras Miguelis Ariasas Canete.

Tikimasi, kad ES šalių atstovai galutinai patvirtins susitarimą Briuselyje trečiadienį, praėjus vos kelioms dienoms po Klimato kaitos konferencijos Lenkijoje, kuria siekta įkvėpti naujos gyvybės 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimui.

Automobilių taršos išmetimo susitarimas yra kompromisinis - šalys, kaip Vokietija, reikalavo priimti švelnesnį susitarimą, kuriuo tarša būtų mažinama 30 proc., o EP - griežtesnį, kuriuo emisijos būtų mažinamos net 40 proc. Vokietiją, didžiausią ES automobilių gamintoją, palaikė kelios Rytų Europos šalys, tuo tarpu Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Airija rėmė griežtesnę Europos Parlamento iniciatyvą.

Elisabeth Kostinger, vadovavusi deryboms kaip Austrijos, šiuo metu pirmininkaujančios ES, atstovės, susirinkimus apibūdino kaip „sunkius ir įtemptus“. Tačiau E. Kostinger tikino neabejojanti, kad ES šalys narės patvirtins susitarimą.

Tuo tarpu Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) išreiškė „gilų susirūpinimą dėl didelį iššūkį keliančių CO2 emisijų tikslų“, kuriuos pramonė turės pasiekti per 12 metų.

CO2 išmetimo tikslas gali atrodyti realus, tačiau jis yra visai neįtikėtinas, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, tikino ACEA. Pasak asociacijos, tikslai buvo iškelti remiantis politiniais motyvais, ignoruojant vartotojų patiriamus nepatogumus įsigyjant daugiau elektromobilių ir kitokių alternatyviu kuru varomų transporto priemonių. Tarp žalą vartotojams keliančių veiksnių ACEA įvardijo palyginti aukštesnę kainą ir šiuo metu nepakankamą įkrovimo stotelių kiekį. Tačiau, teigiama ACEA pranešime, asociacijos narės ir toliau investuos į aplinkos neteršiančių transporto priemonių gamybą.

ACEA paragino 28 ES valstybes nares ir Europos Komisiją (EK), paspartinti „labai reikalingas investicijas į infrastruktūrą“. ES institucijos neseniai yra pažadėjusios plėsti įkrovimų stotelių tinklus įvairiose Europos šalyse.

ACEA taip pat perspėjo, kad taršos emisijų mažinimo tikslai „labai smarkiai paveiks dirbančiuosius“ pramonės sektoriuje, kuriame šiuo metu dirba apie 13,3 mln. europiečių. Asociacija paragino įstatymų leidėjus greitai veikti, rengiant planus, kuriais bus remiami darbuotojai, besimokantys dirbti su kitokiomis, aplinkos neteršiančiomis transporto priemonėmis.

Tuo tarpu Europos transporto nevyriausybinių organizacijų federacija patikino, kad iškelti tikslai yra žingsnis teisinga linkme, tačiau vien jo nepakanka.

„Europa jungia aukštesnę pavarą, skubėdama gaminti CO2 neišmetančius automobilius. Naujasis įstatymas reiškia, kad iki 2030 metų apie trečdalis naujų automobilių bus varomi elektra arba vandeniliu. Tai yra pažanga, tačiau to nepakanka pasiekti klimato kaitos susitarimuose užsibrėžtų tikslų“, - sakė aukštas federacijos pareigūnas Gregas Archeris.

Žaliųjų partijos Europos Parlamente narė Karima Delli pareiškė, kad priimti tikslai neužtikrina, kad bus investuojama į naujas darbo vietas švarių automobilių gamybos sektoriuje.

Pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą, ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio dujų, kaip CO2 ir metano, išmetimą 40 proc., palyginti su 1990 užfiksuotu lygiu, visuose ekonomikos sektoriuose.