ES atsisako planų iki 2020-ųjų suformuoti 10 tūkst. pasieniečių pajėgas

  • Teksto dydis:

Europos Sąjunga atsisakė plano per dvejus metus suformuoti 10 tūkst. pareigūnų pajėgas, kurios saugotų bloko sienas ir pakrantes, dėl šio užmojo nerealistiškumo, ketvirtadienį paskelbė Bendrijai pirmininkaujanti Austrija.

Kai kurios ES narės būgštavo, kad šiuo planu būtų pasikėsinta į jų suverenią teisę kontroliuoti valstybines sienas, o kitos nerimavo dėl šių pajėgų, kurių koncepciją Europos Komisija pristatė rugsėjį, finansavimo.

Kaip žurnalistams sakė Austrijos vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis (Herbertas Kiklis), EK siūlymas iki 2020-ųjų suformuoti 10 tūkst. pasieniečių pajėgas „iš tikrųjų viršija dabartines galimybes“.

„Būtent todėl dabar svarstome atitinkamą kompromisą“, – nedetalizuodamas pareiškė VRM vadovas.

„Nieko nelaimėsime, jei užrašysime ant popieriaus „10 000“, o (pajėgos) iš tikrųjų neatsiras, todėl terminai yra pratęsiami“, – pridūrė jis.

Pasak H. Kicklio, kaip alternatyvą Bendrija šiuo metu svarsto pajėgų „laipsnišką telkimą“, kai bus patvirtintas 2021–2027 metų ES biudžetas.

Dabartinė ES pirmininkė Austrija ketvirtadienį surengė Briuselyje ES vidaus reikalų ministrų pasitarimą, per kurį aptariami planai migracijai į bloką pažaboti.

„Turėsime aptarti, kiek postų įmanoma sukurti iki 2020-ųjų. Neturime dalinti šiuo klausimu jokių utopinių pažadų“, – teigė Vokietijos VRM vadovas Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis).

„Nerealistiška“

Vienas nežinomu norėjęs likti ES diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „gana teisinga būtų pasakyti“, jog Bendrija atsisakė plano siekti dislokuoti 10 tūkst. pasieniečių.

„Dabar tai yra nerealistiška“, – teigė jis.

Rugsėjį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) paskelbė planus ES sienų apsaugai pasitelkti 10 tūkst. pareigūnų – gerokai išplėsti dabartines 1,3 tūkst. pareigūnų pajėgas.

Tačiau kelios ES narės tam nepritarė.

Pavyzdžiui, Lenkija pareiškė, kad dėl išaugusių išlaidų pajėgoms finansuoti gali sumažėti lėšų kelių ir kitiems infrastruktūros projektams.

Tokios šalys kaip Italija, Graikija ir Ispanija išsakė būgštavimų, kad iš kitų valstybių atvykę pasieniečiai pakenks jų nacionaliniam suverenumui, jei bus dislokuoti užklupus kokiai nors krizei.

Pasienio pajėgų sustiprinimas buvo vienas svarbiausių ES planų siekiant sustiprinti savo ilgas jūros ir sausumos sienas kovojant su migrantų, bėgančių nuo karo ir skurdo Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, antplūdžiu.

Maža tikimybė, kad ES susitars dėl šių planų rėžia akį atsižvelgiant į tai, kad ES narės laiko lengvesne užduotimi stiprinti sienas nei susitarti, kaip skirstyti į Europą plūstančius migrantus ir pabėgėlius.

Bendrija siekia geriau pasiruošti potencialiems naujiems migrantų srautams, kurie išseko po 2015-ųjų piko dėl bloko bendradarbiavimo su Turkija ir Libija.

Šis antplūdis, vadinamas Europos rimčiausia migracine krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, padidino susiskaldymą visoje ES, ypač kalbant apie planus perskirstyti dešimtis tūkstančių prieglobsčio prašytojų tarp Bendrijos valstybių narių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių