Europos Parlamentas patvirtino prieštaringai vertinamą autorių teisių direktyvą

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį nubalsavo už itin daug diskusijų sukėlusius autorių teisių direktyvos atnaujinimus, kurie, pasak kritikų, yra naudingi tik gerai žinomoms naujienų organizacijoms bei galimai prives prie interneto cenzūros.

Už direktyvą, naujienų organizacijas, leidėjus ir muzikos įrašų bendroves supriešinusią su tokiais interneto gigantais kaip „Facebook“ ar „Google“, balsavo 438 europarlamentarai, prieš – 226, o 39 susilaikė.

Daugiausiai diskusijų susilaukė 11 ir 13 direktyvos straipsniai.

11-asis straipsnis numato padidintų teisių suteikimą naujienų organizacijoms, dėl to jos gautų dalį pajamų iš „Google“ ir kitų paieškos sistemų, kurios pateikia nuorodas į jų publikuojamą turinį.

Tačiau JAV technologijų milžinai ir interneto laisvės organizacijos pasisakė prieš tokią idėją, teigdami, kad tai iš esmės yra „nuorodos mokestis“, kuris slopins diskursą internete.

Kritikai taip pat tvirtino, kad įstatymas būtų naudingas tik gerai žinomoms naujienų organizacijoms bei smarkiai apsunkintų gyvenimą žiniasklaidos startuoliams.

Itin prieštaringai vertinamas ir 13-asis direktyvos straipsnis, kuriame numatoma, kad internetinės platformos turi būti teisiškai atsakingos už autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį, kurį į jų platformas talpina naudotojai.

Tarp straipsnio šalininkų – didžiosios muzikos įrašų bendrovės ir kino studijos, raginusios politikus palaikyti reformą.

Tuo tarpu oponentai piktinasi, kad 13-asis straipsnis privestų prie interneto cenzūros technologijų platformose, kurios garsėja savo naudotojų kūrybingumu, pavyzdžiui, vaizdo įrašų platformoje „Youtube“.

Tačiau į „Youtube“ kiekvieną minutę yra įkeliama apie 400 valandų trukmės vaizdinio turinio, taigi praktiškai neįmanoma, kad medžiagą filtruoti sugebėtų žmonės. Tai reiškia, jog turinio platformos būtų priverstos kurti filtravimo algoritmus.

Pavyzdžiui, Vokietijos piratų partijos narė, europarlamentarė Julia Reda (Julija Reda) socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad „algoritmai neatskirs parodijos nuo autorių teisių pažeidimo, nebent jiems bus įdiegtas humoro jausmas“.

Dėl šio klausimo vyko viena aktyviausių lobistinių kampanijų per EP istoriją – politikai buvo užversti milijonais laiškų ir tūkstančiais skambučių.

Į diskusiją dėl būsimo balsavimo įsitraukė ir Lietuvos žiniasklaida – dienraštis „Verslo žinios“ antradienį išėjo tuščiu pirmu puslapiu.

Laikraščio redakcijos skiltyje rašoma, kad dabartinė padėtis, kai interneto agregatai naudoja žiniasklaidos turinį neatlygintinai, ją silpnina, o tai gali nuvesti „tiesiai į autoritarizmą, į kareivinių ir kalėjimų visuomenę“.

Europarlamento lietuviai ginče rėmė abi puses

Penki Lietuvos europarlamentarai balsavo už šį dokumentą, prieš buvo keturi.

Už direktyvą balsavo europarlamentarai Valentinas Mazuronis, Viktoras Uspaskichas, Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Vilija Blinkevičiūtė.

Prieš buvo Valdemaras Tomaševskis, Petras Auštrevičius, Antanas Guoga ir Bronis Ropė.

Direktyvą palaikęs V. Mazuronis sako, jog žiniasklaidai turi būti sąžiningai atlyginta už turinį, iš kurio uždirba interneto milžinai.

„Aš manau, kad iš tiesų ta problema yra reali, nes pirminę informaciją ruošiantis lygmuo įdeda ir finansinius, ir žmogiškuosius resursus“, – BNS sakė politikas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad kompensacijų iš „Google“ ar „Facebook“ reikėtų reikalauti siekiant, jog „didžiosios platformos neužsidarytų ir internetinės laisvės lygmuo nesumažėtų“.

V. Mazuronis tvirtino, kad tolimesnėse diskusijose dėl 13 direktyvos straipsnio įgyvendinimo reikės užtikrinti, kad nuo jo nenukentėtų nesiekiantys užsidirbti eiliniai vartotojai.

„Reikės atrasti maksimalų kompromisą neskriaudžiant informacijos gamintojų, bet ir neužsmaugiant interneto laisvės“, – kalbėjo europarlamentaras.

P. Auštrevičius BNS sakė, jog nuo naujo reguliavimo nukentėtų ne tik interneto milžinai, bet ir mažesnės platformos.

„Mes siūlėme daugiau išlygų šioje srityje, bet pasiliko tie ribojimai, kurie palies ir mažąsias svetaines, kur labai dažnai nekvepia kažkokiu ypatingu pelnu“, – teigė įstatymų leidėjas.

„Matyt, skaitmenos amžiui kai kurie politikai nėra visiškai pasiruošę ir tai gali grėsti nemaloniais įvykiais mažinant prieigą prie informacijos“, – pridūrė jis.

Europos parlamento narys sakė, kad patvirtintos nuostatos įves „lengvą cenzūrą“.

„Aš nesitikiu, kad Europoje bus politinė cenzūra, bet techninė cenzūra, turint tokius formalius kriterijus galvoje, taip pat gali atsirasti. O po to kas gali žinoti, kur nuvingiuos keleliai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Likę europarlamentarai iš Lietuvos Rolandas Paksas ir Zigmantas Balčytis balsavime nedalyvavo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Che, žurnaliūgos užsimanė dievą (Google) apmokestint...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių