- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Parlamentas (EP) trečiadienį nubalsavo už itin daug diskusijų sukėlusius autorių teisių direktyvos atnaujinimus, kurie, pasak kritikų, yra naudingi tik gerai žinomoms naujienų organizacijoms bei galimai prives prie interneto cenzūros.
Už direktyvą, naujienų organizacijas, leidėjus ir muzikos įrašų bendroves supriešinusią su tokiais interneto gigantais kaip „Facebook“ ar „Google“, balsavo 438 europarlamentarai, prieš – 226, o 39 susilaikė.
Daugiausiai diskusijų susilaukė 11 ir 13 direktyvos straipsniai.
11-asis straipsnis numato padidintų teisių suteikimą naujienų organizacijoms, dėl to jos gautų dalį pajamų iš „Google“ ir kitų paieškos sistemų, kurios pateikia nuorodas į jų publikuojamą turinį.
Tačiau JAV technologijų milžinai ir interneto laisvės organizacijos pasisakė prieš tokią idėją, teigdami, kad tai iš esmės yra „nuorodos mokestis“, kuris slopins diskursą internete.
Kritikai taip pat tvirtino, kad įstatymas būtų naudingas tik gerai žinomoms naujienų organizacijoms bei smarkiai apsunkintų gyvenimą žiniasklaidos startuoliams.
Itin prieštaringai vertinamas ir 13-asis direktyvos straipsnis, kuriame numatoma, kad internetinės platformos turi būti teisiškai atsakingos už autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį, kurį į jų platformas talpina naudotojai.
Tarp straipsnio šalininkų – didžiosios muzikos įrašų bendrovės ir kino studijos, raginusios politikus palaikyti reformą.
Tuo tarpu oponentai piktinasi, kad 13-asis straipsnis privestų prie interneto cenzūros technologijų platformose, kurios garsėja savo naudotojų kūrybingumu, pavyzdžiui, vaizdo įrašų platformoje „Youtube“.
Tačiau į „Youtube“ kiekvieną minutę yra įkeliama apie 400 valandų trukmės vaizdinio turinio, taigi praktiškai neįmanoma, kad medžiagą filtruoti sugebėtų žmonės. Tai reiškia, jog turinio platformos būtų priverstos kurti filtravimo algoritmus.
Pavyzdžiui, Vokietijos piratų partijos narė, europarlamentarė Julia Reda (Julija Reda) socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad „algoritmai neatskirs parodijos nuo autorių teisių pažeidimo, nebent jiems bus įdiegtas humoro jausmas“.
Dėl šio klausimo vyko viena aktyviausių lobistinių kampanijų per EP istoriją – politikai buvo užversti milijonais laiškų ir tūkstančiais skambučių.
Į diskusiją dėl būsimo balsavimo įsitraukė ir Lietuvos žiniasklaida – dienraštis „Verslo žinios“ antradienį išėjo tuščiu pirmu puslapiu.
Laikraščio redakcijos skiltyje rašoma, kad dabartinė padėtis, kai interneto agregatai naudoja žiniasklaidos turinį neatlygintinai, ją silpnina, o tai gali nuvesti „tiesiai į autoritarizmą, į kareivinių ir kalėjimų visuomenę“.
Europarlamento lietuviai ginče rėmė abi puses
Penki Lietuvos europarlamentarai balsavo už šį dokumentą, prieš buvo keturi.
Už direktyvą balsavo europarlamentarai Valentinas Mazuronis, Viktoras Uspaskichas, Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Vilija Blinkevičiūtė.
Prieš buvo Valdemaras Tomaševskis, Petras Auštrevičius, Antanas Guoga ir Bronis Ropė.
Direktyvą palaikęs V. Mazuronis sako, jog žiniasklaidai turi būti sąžiningai atlyginta už turinį, iš kurio uždirba interneto milžinai.
„Aš manau, kad iš tiesų ta problema yra reali, nes pirminę informaciją ruošiantis lygmuo įdeda ir finansinius, ir žmogiškuosius resursus“, – BNS sakė politikas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad kompensacijų iš „Google“ ar „Facebook“ reikėtų reikalauti siekiant, jog „didžiosios platformos neužsidarytų ir internetinės laisvės lygmuo nesumažėtų“.
V. Mazuronis tvirtino, kad tolimesnėse diskusijose dėl 13 direktyvos straipsnio įgyvendinimo reikės užtikrinti, kad nuo jo nenukentėtų nesiekiantys užsidirbti eiliniai vartotojai.
„Reikės atrasti maksimalų kompromisą neskriaudžiant informacijos gamintojų, bet ir neužsmaugiant interneto laisvės“, – kalbėjo europarlamentaras.
P. Auštrevičius BNS sakė, jog nuo naujo reguliavimo nukentėtų ne tik interneto milžinai, bet ir mažesnės platformos.
„Mes siūlėme daugiau išlygų šioje srityje, bet pasiliko tie ribojimai, kurie palies ir mažąsias svetaines, kur labai dažnai nekvepia kažkokiu ypatingu pelnu“, – teigė įstatymų leidėjas.
„Matyt, skaitmenos amžiui kai kurie politikai nėra visiškai pasiruošę ir tai gali grėsti nemaloniais įvykiais mažinant prieigą prie informacijos“, – pridūrė jis.
Europos parlamento narys sakė, kad patvirtintos nuostatos įves „lengvą cenzūrą“.
„Aš nesitikiu, kad Europoje bus politinė cenzūra, bet techninė cenzūra, turint tokius formalius kriterijus galvoje, taip pat gali atsirasti. O po to kas gali žinoti, kur nuvingiuos keleliai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Likę europarlamentarai iš Lietuvos Rolandas Paksas ir Zigmantas Balčytis balsavime nedalyvavo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai6
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...
-
Ispanijos teismas pranešė pradėjęs tyrimą dėl įtarimų korupcija premjero P. Sanchezo žmonai4
Madrido teismas trečiadienį pranešė pradėjęs preliminarų tyrimą Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo žmonos atžvilgiu dėl įtarimų prekyba poveikiu ir korupcija. ...
-
Venecija apmokestina vienadienių turistų apsilankymą1
Vienadieniai Venecijos lankytojai nuo šios savaitės turės susimokėti patekimo į senamiestį mokestį (Venice Access Fee), pirmąjį tokį pasaulyje. ...
-
Seni elektros tinklai kiša koją tvarios energetikos plėtrai1
Sparti tvarios energetikos plėtra Europos Sąjungoje (ES) vis dažniau susiduria su tam nepritaikytų elektros tinklų problemomis. Tai gali būti ir tinklo perkrovos, kai įsijungia per daug saulės elektrinių, ir elektros trūkumas, kai įsijungia daugyb...
-
Rusijos gynybos viceministras sulaikytas dėl kaltinimų kyšių ėmimu
Rusijoje trečiadienį dėl įtarimų ėmus didelius kyšius buvo sulaikytas gynybos viceministras, kurio veikla jau anksčiau buvo paviešinta opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komandos atliktame tyrime. ...