Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis liks vieninga po artėjančio referendumo, atmesdamas nerimą, kad balsavimas dėl paramos sąlygų perskels Graikiją į dvi dalis.

„Kitą dieną po referendumo mes būsime vieningi“, kad įveiktumo „laikinus sunkumus“, su kuriais susidūrė Graikija, pasakė premjeras, likus trims dienoms iki plebiscito, kuriuo bus iš esmės atsakyta, ar šalis turi likti euro zonoje.

Atsistatydintų, graikams referendume balsavus priešingai

Graikijos radikali kairioji vyriausybė užsiminė galinti atsistatydinti, jeigu sekmadienį vyksiančio referendumo, galinčio nulemti šalies finansinę ateitį, rezultatai neatitiks lyderių pozicijos dėl tarptautinių skolintojų iškeltų finansinės pagalbos sąlygų.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) ketvirtadienį duodamas interviu radijui pareiškė, kad vyriausybė „tikrai gali“ atsistatydinti, pridūręs, kad „mes dabar dirbame karo režimu“, Atėnams siekiant užtikrinti, kad skubiai paskelbtas referendumas įvyktų laiku.

Tarptautiniai skolintojai ir rinkos šiek tiek atitoko po kelių dramatiškų Graikijos skolų krizės dienų, stebėdami praeitą savaitgalį vykusių įtemptų konsultacijų padarinius.

Tuo tarpu paprasti graikai atsidūrė finansinėje nežinomybėje, kai vyriausybė visai šiai savaitei paskelbė griežtas kapitalo kontrolės priemones, siekdama išvengti masinio pinigų atsiėmimo iš bankų. Dabar gyventojams leidžiama per dieną išsiimti iš bankomatų tik po 60 eurų, o tokia padėtis dar labiau apsunkino gyvenimą kelerius metus recesijos vargintoje šalyje.

Atėnai tvirtina, kad plebiscite bus balsuojama tik dėl griežto taupymo priemonių, kurias skolintojai reikalavo vykdyti pagal finansinės pagalbos programą, kurios galiojimas baigėsi antradienį. Tačiau Europos Sąjungos lyderiai sakė, kad šis balsavimas parodys, ar Graikija nori likti euro zonoje.

Balsavimas dėl ateities euro zonoje?

Rinkėjų per plebiscitą bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko pasiūlymus, pateiktus Graikijai per Eurogrupės susitikimą birželio 25 dieną. Tą pasiūlymą sudaro du dokumentai: „Reformos dabartinės (finansinio gelbėjimo) programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“ bei „Preliminari skolų tvarumo analizė“.

Plebiscito dalyviai galės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų variantų: „Nepritariu/Ne“ ir „Pritariu/Taip“.

Graikijos vyriausybė, vadovaujama premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras), primygtinai ragina balsuoti „Ne“, įsitikinusi, kad sprendimas atmesti finansinio gelbėjimo sąlygas sustiprins jos pozicijas derybose su kreditoriais.

Antradienį Atėnai negrąžino pribrendusios 1,5 mlrd. eurų vienam iš skolintojų – Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).

Atėnams taip pat gresia neatsiskaityti laiku dviem kitiems pagrindiniams kreditoriams – Europos Komisijai ir Europos centriniam bankui, jeigu iki liepos 20 dienos negrąžins 3,5 mlrd. eurų.

ES šalių, tarp jų Graikijos didžiausių skolintojų – Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos – lyderiai sakė laikysiantys balsavimą „Ne“ referendume nepritarimu bendram Europos projektui.

Kita vertus, J.Varufakis, duodamas interviu Australijos nacionalinio transliuotojo ABC radijui, sakė, kad plebiscite nugalėjus „Taip“ stovyklai vyriausybė gali perduoti vairą laikinajai administracijai.

„Taip, mes tikrai galime tai padaryti. Tačiau padarytume tai laikydamiesi bendradarbiavimo su tais, kurie ateitų po mūsų, dvasios“, – pabrėžė jis.

Duodamas kitą interviu televizijai „Bloomberg“, J.Varufakis tikino, kad „Taip“ stovyklos pergalės atveju nebedirbtų finansų ministru.

„Nebūsiu“, - tvirtai atsakė ministras, paklaustas, ar liktų bus finansų ministru kitą dieną po referendumo, jeigu jame nugalės vyriausybės oponentai.

Trečiadienį graikų žiniasklaidos paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 46 proc. rinkėjų nusiteikę balsuoti prieš kreditorių pasiūlytas sąlygas. Šis skaičius buvo pastebimai mažesnis negu užfiksuotas keliomis dienomis anksčiau, prieš įvedant kapitalo kontrolės priemones – tuo metu „Ne“ stovyklą palaikė 57 proc. respondentų.

„Ketinu balsuoti „Taip“, nes Europoje esame saugesni. ... Kaltinu Ciprą dėl šios krizės ir tikrai tikiuosi, kad jis atsistatydins, jeigu laimės „Taip“, – naujienų agentūrai AFP Atėnuose sakė 38 metų Marin Bubura (Marin Bouboura), per krizę netekusi darbo banke ir dabar dirbanti sekretore.

Tuo tarpu viename sostinės parke sėdėjusi filosofijos studentė Elizabet Markos (Elizabeth Markos) sakė „užtikrintai balsuosianti „Ne“.

„Skolintojams terūpi susigrąžinti pinigus – jie mus smaugia. Jeigu neišsivaduosime – turės sumokėti pensininkai, neturtingieji, studentai. Tuomet Graikijai nebus ateities“, – pridūrė ji.

Išsekę dėl Graikijos

Naujos Graikijos vyriausybės atėjimo perspektyva gali padrąsinti ES partnerius, kurie sako esantys apimti nevilties dėl dabartinio ministrų kabineto chaotiškų veiksmų.

„Mes išsekę“, – sakė vienas iš 18 euro zonos finansų ministrų, dalyvavusių derybose dėl gelbėjimo paketo sąlygų iki netikėto referendumo paskelbimo praeito penktadienio vakarą.

„Iki pat galo stengėmės rasti kolektyvinį sprendinį“, – pridūrė ministras, prašęs neviešinti jo vardo.

Jis pridūrė, kad A.Cipras antradienį pasiuntė laišką, kuriame siūlė kai kurių nuolaidų dėl kreditorių reikalavimų mainais į naują finansinės pagalbos paketą. Tas žingsnis buvo atvėręs „tikėtiną“ kelią į susitarimą, bet viltys vėl buvo sužlugdytos, kai Graikijos premjeras keliomis valandomis vėliau paragino piliečius atmesti sutarties sąlygas ir balsuoti „Ne“.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) sakė Vokietijos laikraščiui „Passauer Neue Presse“, kad graikų derybų strategija buvo „labai slegianti ir nuvilianti, bet ypač dramatiška Graikijos žmonėms“.

A.Cipro blaškymasis „iš tiesų vargina, o daugeliui žmonių tai jau įgriso“, pabrėžė jis.

Kitiems Europos Sąjungoje palengvėjo matant, kad Graikijos krizė gana menkai paveikė rinkas, keldami prielaidą, kad grėsmė išsiplėsti sąmyšiui dėl tikėtino Atėnų pasitraukimo iš euro zonos bent jau kol kas buvo suvaldyta.

„Rinkos atrodo besilaikančios nuomonės, kad po referendumo bus sudarytas vienoks ar kitoks susitarimas“, – Naujosios Zelandijos ekonomisto Cono Williamso (Konas Viljamsas) pranešimą banko „ANZ Bank New Zealand Ltd.“ klientams citavo „Bloomberg News“.

ECB nedidins Graikijos bankų finansavimo

Europos centrinio banko (ECB) valdyba trečiadienį nusprendė nedidinti finansavimo pinigų pristigusiems Graikijos bankams, kad būtų užtikrintas jų likvidumas, pranešė vienas graikų bankininkystės šaltinis.

Bankas „pasiruošęs įsikišti kai ir kuomet reikės“, sakė šaltinis, pridūręs, kad „joks kitas sprendimas nebuvo priimtas“ per ECB posėdį.

Šis sprendimas reiškia, kad bankas toliau teiks Nepaprastosios likvidumo pagalbos programą (ELA) Graikijai, bet krizinio finansavimo, kuriuo gali pasinaudoti tos šalies bankai, dydis liks įšaldytas – maždaug 89 mlrd. eurų.

Būtent ECB sekmadienį priimtas sprendimas nedidinti krizinio finansavimo Graikijos bankams paskatino Atėnus savaitei uždaryti bankus ir apriboti grynųjų pinigų išėmimą iš kiekvienos sąskaitos iki 60 eurų per parą.

Trečiadienį įvykęs banko, kurio būstinė įsikūrusi Frankfurte, posėdis buvo pirmasis po to, kai Atėnų ir jų tarptautinių skolintojų derybos žlugo praeitą savaitgalį, o vyriausybė paskelbė referendumą dėl skolintojų naujausių pasiūlymų vykdyti reformas mainais į finansinę pagalbą.

Skolų krizė pagilėjo antradienį, kai Graikijos tarptautinė finansinės pagalbos programa oficialiai baigėsi, o šalis neįstengė iki galutinio termino atlikti mokėjimo tarptautiniam valiutos fondui, tapdama pirmąja pasaulyje išsivysčiusia valstybe, kurioje susiklostė tokia padėtis. Taip pat padidėjo susirūpinimas, kad Graikija gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos.

ELA programa buvo įkurta kaip pagalbos priemonė mokioms finansinėms institucijoms, susidūrusioms su trumpalaikiu lėšų stygiumi, tačiau galiausiai tapo įrankiu palaikyti visos Graikijos ekonomikos gyvybingumą, Atėnams ir jų kreditoriams ginčijantis dėl naujos skolinimosi sutarties.

Vyriausybė gali atsistatydinti

Graikijos kairioji vyriausybė „tikrai gali“ atsistatydinti, jeigu šalies piliečiai per sekmadienį vyksiantį referendumą nubalsuos už tarptautinių skolintojų pasiūlytas finansinės pagalbos sąlygas, ketvirtadienį pareiškė finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis).

Paklaustas Australijos visuomeninio transliuotojo ABC radijo, ar susiklosčius tokiai padėčiai vyriausybė atsistatydintu ir perduotų valdžią laikinajai administracijai, J.Varufakis atsakė: „Taip, mes tikrai galime tai padaryti. Tačiau padarytume tai laikydamiesi bendradarbiavimo su tais, kurie ateitų po mūsų, dvasios.“

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis), ketvirtadienį duodamas interviu televizijai „Bloomberg“, sakė pasitrauksiantis iš posto, jeigu per ateinantį savaitgalį vyksiantį referendumą bus pritarta Atėnų tarptautinių skolintojų iškeltoms finansinės pagalbos sąlygoms.

Paklaustas, ar bus finansų ministru kitą dieną po sekmadienį vyksiančio referendumo, jeigu jame nugalės „Taip“ stovykla, J.Varufakis atsakė: „Nebūsiu.“