Vietos pareigūnai I. Kantą vadina „išdaviku“, o vandalai apliejo jo kapą dažais ir išniekino kitas su šiuo pasaulinio garso filosofu susijusias vietas.

I. Kantas gimė ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Karaliaučiuje, po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupuotame Prūsijos mieste, pervadintame Kaliningradu. Dabar tai labiausiai į vakarus nutolęs Rusijos miestas, kur šiemet vyko pasaulio futbolo čempionatas.

Dar visai neseniai I. Kantas pirmavo internetinėje apklausoje, renkant vardą miesto oro uostui, pavadintam netoliese esančios Chrabrovo gyvenvietės vardu.

Toks filosofo populiarumas sukėlė didžiulį vietos pareigūnų įtūžį. Šie ėmė vadinti I. Kantą „rusofobu“, nors nėra istorinės medžiagos, liudijančios, jog šis filosofas būtų reiškęs pasipiktinimą Rusijos imperija.

Regioninėje žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vienas aukšto rango Rusijos karinio laivyno pareigūnas ragina kariškius balsuoti prieš I. Kanto vardo suteikimą Kaliningrado oro uostui, nes jis neva „išdavė savo tėvynę“.

Kaip rodo viena internetinė apklausa, pastaruoju metu šis vienas žinomiausių Vakarų filosofų pagal populiarumą gerokai atsilieka nuo Rusijos imperatorės Jelizavetos, kurios kariuomenė 1758 metais užėmė šį Prūsijos miestą, tačiau po penkerių metų iš jo pasitraukė.

Šiuo neilgai trukusiu Rusijos valdymo laikotarpiu I. Kantas buvo parašęs laišką imperatorei, prašydamas leisti jam dėstyti Karaliaučiaus universitete, tačiau jo laiškas valdovės nepasiekė.

„Jis nusižemino, kad gautų katedrą universitete ir galėtų mokyti bei rašyti keistas knygas, kurių neskaitė nė vienas iš čia esančiųjų“, – vaizdo įraše kalbėjo karininkas, kurį vietos žiniasklaida įvardino kaip Baltijos jūros flotilės štabo vadą viceadmirolą Igorį Muchametšiną.

Šis internete išplitęs vaizdo įrašas yra tik viena iš daugelio prieš I. Kantą nukreiptų atakų Kaliningrade. Per Antrąjį pasaulinį karą subombarduotame ir vėliau sovietiniu stiliumi atstatytame mieste vokiečių nebeliko.

Praėjusią savaitę vandalai išniekino tris su I. Kantu susijusias vietas: jo kapą, paminklą ir memorialinę lentą, kabančią vietoje, kur anksčiau stovėjo filosofo namas.

Prie paminklo išmėtytose skrajutėse buvo reiškiamas pasitenkinimas, jog „vokiečio Kanto vardas nesuteps mūsų oro uosto“.

Gotikinės bazilikos, kur palaidotas filosofas, atstovas sakė negalintis suprasti tokių prieš I. Kantą nukreiptų protestų motyvų.

„Kaliningrado gyventojams, mastantiems žmonėms I. Kantas nėra kokios nors konkrečios šalies pilietis. Jis yra pasaulinio masto asmenybė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vladimiras Silinevčius .

Tuo metu vietos naujienų svetainė „New Kaliningrad“ pranešė, kad vietos universiteto studentas Michailas Šipilovas, socialiniame tinkle pasiūlęs surengti filosofo palaikymo akciją, buvo apklaustas policijos.

Vis dėlto sekmadienį I. Kanto šalininkai surengė nedidelį jo palaikymo piketą netoli filosofo kapo.