Tokią informaciją, anot tyrimo, CŽA gavo iš savo agentų Rusijos vyriausybėje. Tačiau B. Obamos administracija netikėjo, kad D. Trumpas gali laimėti rinkimus ir, išskyrus perspėjimus Maskvai, atsisakė imtis bet kokių griežtesnių priemonių, bijodama išprovokuoti Rusiją aktyvesnei destrukcinei veiklai per rinkimus.

Tarp galimų atsakomųjų priemonių buvo sankcijų didinimas, informacijos apie V. Putiną nutekinimas arba kibernetinių atakų prieš Rusijos infrastruktūrą vykdymas. Tačiau jos buvo atidėtos tikintis demokratų kandidatės pergalės rinkimuose.

Planavo panaudoti „skaitmeninę bombą“

JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) teks spręsti, ką daryti su jo pirmtako B. Obamos (Barako Obamos) administracijos parengta „slapta priemone“, įvardijama „bombų skaitmeniniu atitikmeniu“, skirtu nubausti Rusijai už numanomą kišimąsi į 2016 metų rinkimus, penktadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“.

Laikraštis cituoja neįvardytus šaltinius, sakiusius, kad reaguojant į numanomą Maskvos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus ankstesnis Amerikos lyderis ne tik nurodė paskelbti naujų sankcijų Rusijai ir išsiųsti iš šalies 35 rusų diplomatus, bet ir „pritarė anksčiau neskelbtai slaptai priemonei, leidžiančiai įdiegti kibernetinį ginklą į Rusijos infrastruktūrą. Šias „skaitmenines bombas“ būtų galima „susprogdinti“, jeigu JAV ir Maskvos santykiai dar labiau paaštrėtų, sakė šaltiniai.

Šią kibernetinį ginklą kūrusios tarnybos jį vertina kaip „menkai kontroliuojamą“, bet taip pat pažymi, kad „skaitmeninė bomba“ gali būti tinkamu atsaku į Rusijos agresiją, įskaitant programišių atakas.

Vis dėlto kai B.Obama paliko Baltuosius rūmus, šio slapto kibernetinio ginklo kūrimo projektas tebebuvo pradinės stadijos, rašo „The Washington Post“.

„Prezidentui Trumpui reikės spręsti, ar šią galimybę reikia panaudoti. ... Dėl kaltinimų, kad jo (rinkimų) kampanija palaikė slaptus ryšius su Rusija, Trumpas nerodė nė menkiausio noro grįžto prie šio klausimo ir neigė bet kokį susimokymą arba trukdymą iš savo pusės“, – pridūrė laikraštis.

Dėl to gruodžio 29-ąją B.Obamos paskelbtos atsakomosios priemonės galbūt liks „stipriausias JAV atsakas“ į numanomą Rusijos kišimąsi, pažymėjo „The Washington Post“.

Pažymima, kad B.Obamos administracija penkis mėnesius slapta svarstė dešimtis įvairių priemonių Rusijai sulaikyti ir nubausti, įskaitant galimybę surengti kibernetinių atakų prieš tos šalies infrastruktūrą ir paviešinti Centrinės žvalgybos tarnybos surinktą medžiagą.

Laikraštis nurodė, kad ši informacija grindžiama pokalbiais su maždaug 30 dabartinės ir ankstesnės administracijos pareigūnų, dirbusius arba tebedirbančius aukštuose postuose, įskaitant Baltuosius rūmus, Valstybės departamentą, Pentagoną, nacionalinio saugumo institucijose ir žvalgybos tarnybose.

Baltieji rūmai, CŽV, Federalinis tyrimų biuras, Nacionalinio saugumo agentūra ir nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras atsisakė kaip nors komentuoti šią temą, rašo „The Washington Post“.