Baltieji rūmai įspėjo europiečius, jog jeigu bus mėginama apeiti JAV sankcijas Iranui, jiems bus taikomos griežtos baudos ir kitos atsakomosios priemonės. Vis dėlto Europos Sąjunga nepasiduoda šiam spaudimui ir toliau stengiasi įgyvendinti savo planą, galintį padidinti transatlantinių santykių įtampą.

ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) atstovė Maja Kocijančič sakė, kad pasiruošimai įkurti alternatyvią mokėjimų sistemą yra smarkiai pažengę į priekį.

„Tikiuosi, kad labai greitai galėsime paskelbti atidarymą“, – praeitos savaitės pabaigoje žurnalistams Briuselyje nurodė M. Kocijančič.

Prieš paskelbiant galimą viešą pareiškimą vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, penktadienį sakė naujienų agentūrai AP, kad Vašingtonas griežtai taikys savo paskelbtas sankcijas ir jas pažeidžiančius asmenis bei juridinius subjektus laikys atsakingais.

„Pasirinkimas – užsiimti verslu su Iranu arba Jungtinėmis Valstijomis, – AP sakė senatorius Tomas Cottonas (Tomas Kotonas). – Tikiuosi, mūsų sąjungininkai europiečiai pasirinks išmintingai.“

JAV kartu su Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Didžiąja Britanija 2015 metais pasirašė susitarimą atšaukti Iranui taikytas ekonomines sankcijas mainais į Teherano įsipareigojimą suvaržyti savo branduolinę programą.

D. Trumpas pareiškė, kad jo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) susitarimas yra „siaubinga, vienašališka sutartis“. Praeitais metais jis pasitraukė iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) ir atnaujino skaudžias JAV sankcijas Iranui. Teheranas, neigiantis, kad nori pasigaminti branduolinių ginklų, susitarimo tebesilaiko, o kitos penkios signatarės taip pat stengiasi jį išsaugoti.

Pastangos atkurti sankcijų režimą yra dalis D. Trumpo administracijos „maksimalaus spaudimo kampanijos“, turinčios priversti Iraną radikaliai pakeisti savo politiką – liautis plėtoti balistinių raketų kūrimo programą, nustoti remti kovotojų grupuotes regione ir nebepažeidinėti žmogaus teisių.

Pasak vieno D. Trumpo administracijos konsultanto, Europos alternatyvių mokėjimų sistema Jungtinėms Valstijoms kelia didelį susirūpinimą.

Vašingtonas nuogąstauja, kad šis sistema ilgainiui gali tapti pakankamai sėkminga varžove tarptautinei tarpbankinių atsiskaitymų sistemai SWIFT. Šiuo metu SWIFT yra pagrindinė pasaulinė institucija, siunčianti ir priimanti informaciją apie bankinius pervedimus.

Be to, JAV nerimauja, kad kitos šalys gali nukreipti mokėjimus per Europos sistemą vien tam, kad apeitų Vašingtono sankcijas, sakė patarėjas.

Nors europiečiai teikė, kad alternatyvi lėšų pervedimo sistema būtų naudojama tik humanitarinėms operacijoms, Jungtinės Valstijos įtaria, kad ja gali būti naudojamasi ir kitiems tikslams, siekiant JAV sankcijoms apeiti.

„Turėtume priešintis pastangoms kurti užsienio finansų kanalus, kuriais Iranas galėtų naudotis, kad apeitų prieš jį nukreiptą Amerikos maksimalaus spaudimo kampaniją, juolab kad išimtys humanitarinėms (operacijoms) jau yra numatytos JAV sankcijų įstatymuose“, – AP sakė respublikonų senatorius Marco Rubio (Markas Rubijas).

Administracija ruošiasi Europos projekto potencialiems padariniams, bet toliau griežtina sankcijas Irakui ir ateinantį mėnesį planuoja kartu su Lenkija organizuoti konferenciją kovai su Irano keliama grėsme aptarti.

Ketvirtadienį JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas dviem Sirijoje veikiančioms Irano remiamoms kovotojų grupėms, taip pat iraniečių oro bendrovei „Qeshm Fars Air“, kaltinamai gabenant į Siriją ginklus ir kovotojus, padedančius šios šalies prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybei. Šiomis sankcijomis įšaldomas bet koks JAV jurisdikcijoje esantis jų taikinių turtas, o JAV piliečiams ir subjektams uždraudžiama palaikyti su jais verslo ryšių.

Kita vertus, JAV Valstybės departamentas anksčiau šį mėnesį nurodė Kongresui netaikysiantis kai kurių Iranui paskelbtų sankcijų, kad JAV įmonės galėtų parduoti atsarginių dalių Irano oro bendrovėms, naudojančioms senstančius amerikietiškus „Boeing“ lėktuvus.

Šios išlygos iškėlė klausimų Kapitolijuje, nes kai kurie įstatymų leidėjai ketina pasiūlyti taikyti sankcijas Irano civilinės aviacijos sektoriui.

Susirūpinimą išreiškė ir kai kurie administracijai nepriklausantys veikėjai, žinomi dėl savo griežtos pozicijos Irano atžvilgiu.

Fondo demokratijoms ginti (Foundation for the Defense of Democracies) generalinis direktorius Markas Dubowitzas (Markas Dubovicas) sakė, kad Irano aviacijos sektoriumi naudojasi Irano revoliucinės gvardijos korpusas, palaikantis glaudžius ryšius su kovotojais, šiitiškos respublikos pasitelkiamais plėsti savo įtakai regione.

„Kokias veiksmingas priemones taiko administracija, kad užtikrintų, jog orlaiviai, kuriems bus teikiamas licencijuotas aptarnavimas, nebus naudojami Iranui remiant šią ardomąją veiklą?“ – klausė jis.