Quantcast

D. Camerono įvykdyta kabineto pertvarka didina „Brexit“ grėsmę, sako analitikai

  • Teksto dydis:

Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) dramatiškai sugriežtino savo vyriausybės euroskeptišką poziciją mūšiui su Briuseliu, tačiau tikriausiai susilpnino savo įtaką, padidindamas grėsmę, kad Didžioji Britanija gali pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), sako analitikai.

Antradienį britų premjeras pertvarkė savo kabinetą, naujuoju užsienio reikalų ministru paskirdamas Philipą Hammondą (Filipą Hamondą), žmogų, kuris yra sakęs, kad balsuotų už Britanijos pasitraukimą iš tokios ES, kokia ji yra šiuo metu.

D.Cameronas taip pat suglumino apžvalgininkus, kai kandidatu į eurokomisaro postą pasirinko ne vieną iš kelių realiais pretendentais laikytų įtakingų figūrų, o palyginti mažai žinomą buvusį viešųjų ryšių specialistą Jonathaną Hillą (Džonataną Hilą).

Analitikai sako, kad nė vienas iš šių žingsnių nepadidins D.Camerono vilčių persiderėti dėl Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygų prieš 2017 metais numatytą referendumą dėl šalies pasitraukimo iš Bendrijos, kurį premjeras yra pažadėjęs surengti, jei kitais metais bus perrinktas.

Priešingai, jie netgi gali pastūmėti šalį arčiau “Brexit“ - Britanijos pasitraukimo iš ES, kurio, kaip teigė konservatorius D.Cameronas, jis nenori, nes pasisako už narystę reformuotoje ES, kuri būtų mažiau federalinė.

„Politinės katastrofos grėsmė, tikimybė sulaukti neigiamų tikėtino referendumo rezultatų, padidėjo“, - naujienų agentūrai AFP sakė Janis Emanuilidis (Janis Emmanouilidis) iš Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro.

„NEPAKVAIŠĘS EUROSKEPTIKAS“

D.Camerono vyriausybės pertvarka sukėlė nuostabą Briuselyje, nes ji buvo įvykdyta ES viršūnių susitikimo, kuriame bus tariamasi dėl svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų, išvakarėse.

Williamo Hague'o (Viljamo Heigo) pakeitimas Ph.Hammondu, „į akis nekrentančiu pilku žmogumi“, buvo vienas žingsnių premjerui pertvarkant kabinetą, patvirtinusių perėjimą prie labiau euroskeptiškos pozicijos.

Posto neteko ir generalinis atornėjus Dominicas Grieve'as (Dominikas Grivas). Kalbama, kad šis prancūziškai kalbantis eurofilas nemalonę užsitraukė blokuodamas planus Britanijai pasitraukti iš Europos žmogaus teisių konvencijos.

Smūgiu tapo ir tokių proeuropietiškų figūrų kaip politikos veteranas Kennethas Clarke'as (Kenetas Klarkas) pasitraukimas, sakė Londone įsikūrusio instituto „Atvira Europa“ direktorius Matsas Perssonas (Matsas Personas).

„Manau, Europoje tai bus suprasta kaip statymų didinimas ir parodymas, jog padėtis rimtėja“, - pridūrė jis.

Vyriausybės pertvarką iš esmės paskatino politinis spaudimas D.Cameronui, kurį jis jaučia dėl Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) sustiprėjimo ir grėsmės, kad ji gali atimti iš konservatorių nemažai vietų 2015 metų gegužę vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose.

D.Cameronas „kiek padidino pavojų“, kad Britanija pasitrauks iš ES, sudarydamas „akivaizdžiai labiau euroskeptišką vyriausybę“, sakė Londone įsikūrusio Europos reformų centro direktorius Charlesas Grantas (Čarlzas Grantas).

Jis pažymėjo, kad Ph.Hammondas yra gerokai didesnis euroskeptikas už W.Hague'ą, ir priminė naujojo ministro 2013 metų gegužę pasakytus žodžius, kad jei būtų rengiamas referendumas, jis balsuotų už pasitraukimą iš ES.

„Jo naudai galima pasakyti, kad jis yra racionalus žmogus... Jis ne romantikas ar koks pakvaišęs euroskeptikas“, - sakė Ch.Grantas agentūrai AFP.

Tačiau tokių lyderių, kaip Angela Merkel, kurie nori, kad Britanija liktų ES, akyse D.Camerono patikimumas sumažės.

'NON, NON, NON“

Iššaukiančiu elgesiu Briuselio atžvilgiu gali būti laikomas D.Camerono sprendimas kandidatu į eurokomisarus pasirinkti menkai žinomą ir mažą politinę įtaką turinčią figūrą.

„Briuselyje bus daug žmonių, kurie ieškos lordo Hillo „Wikipedia“ puslapiuose“, - sakė M.Perssonas apie Jonathaną Hillą - buvusį Lordų Rūmų vadovą.

Dabartinė Britanijos komisarė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) taip pat vadovavo Lordų Rūmams prieš tapdama ES užsienio politikos vadove.

J.Hillas taip pat turi šiokios tokios patirties Europos reikaluose - prieš įsidarbindamas viešųjų ryšių įmonėje jis kurį laiką dirbo su buvusiu ministru pirmininku Johnu Majoru (Džonu Meidžoru) tuo laikotarpiu, kai Britanija 1992-aisiais pasitraukė iš Europos valiutų kurso mechanizmo.

Tačiau palyginti su savo pirmtakais Neilu Kinnocku (Nilu Kinoku), Peteriu Mandelsonu (Piteriu Mandelsonu) ar Chrisu Pattenu (Krisu Patenu) jis yra menkai žinomas Londone ar Briuselyje.

Dabar J.Hillui turėtų būti ne itin smagu prisiminti, kaip jis prieš mėnesį prancūziškai paskelbė „non, non, non“, kai buvo paklaustas, ar sutiktų užimti eurokomisaro postą.

D.Camerono „šokiruojantis“ sprendimas pasirinkti J.Hillą gali susilpninti įtaką, kurią Britanija vis dar turi Bendrijoje, ir apsunkinti Londono pastangas gauti vieną iš įtakingesnių postų Europos Komisijoje, kurio jis pageidauja, sakė politologas Hylke Dijkstra (Hilkė Deikstra) iš Oksfordo universiteto.

Apskritai D.Camerono sprendimai veikiausiai sukels problemų, o ne išspręs jas, pažymėjo Janis Emanuilidis iš Europos politikos centro.

„D.Cameronas europiniu lygiu ir namuose speičia save į kampą“, - pridūrė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių