Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pirmadienį paskelbė gegužės 7 dienos visuotinių rinkimų kampanijos pradžią, prieš tai susitikęs su karaliene Elizabeth II (Elzbieta II) ir paprašęs jos leidimo paleisti parlamentą.

Prie premjero rezidencijos Dauningo gatvėje po audiencijos D.Cameronas paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, jog rinkėjų laukia „neišvengiamas pasirinkimas“ tarp jo ir pagrindinio jo varžovo, centro kairiųjų lyderio leiboristo Edo Milibando (Edo Milibando).

„Visuotiniai rinkimai vyks gegužės 7 dieną ir iki tos dienos aš aplankysiu visus keturis mūsų keturių Jungtinės Karalystės tautų kampus su viena žinute – apsukime šalį kartu. Britanija yra teisingame kelyje“, – sakė jis, vardinamas savo vyriausybės pasiekimus ekonomikoje ir pridurdamas, kad Britanija buvo „ant slenksčio“ 2010-aisiais, kai jis atėjo į valdžią po 13 metų trukusio leiboristų vyriausybės valdymo.

„Jūs galite pasirinkti augančią ekonomiką <...> arba Edo Milibando ekonominį chaosą“,– kalbėjo premjeras.

D.Camerono susitikimas su 88-erių metų monarche buvo tik formalumas, kadangi jo vyriausybė priėmė įstatymą, nurodantį, kada baigiasi parlamento kadencija ir kada rengiami nauji rinkimai.

Premjeras šypsodamasis išvyko iš savo rezidencijos į Bakingamo rūmus, kur prieš pat jo atvykimą vyko tradicinė kasdieninė sargybos pasikeitimo ceremonija ir prie vartų būriavosi turistai.
Rūmuose D.Cameronas oficialiai paprašė monarchės sutikimo paleisti parlamentą prieš gegužės 7-ąją vyksiančius rinkimus. Šis formalumas žymi simbolinę penkerius metus dirbusios D.Camerono konservatorių koalicijos su centro kairiaisiais liberalais demokratais pabaigą.

Keliomis valandomis vėliau D.Cameronas, kuris sako aistringai trokštantis būti perrinktas naujai kadencijai, kad galėtų „užbaigti darbą“, planuoja vadovauti rinkimų kampanijos mitingui Anglijos kaimiškame regione, o opozicinė Leiboristų partija ketina pristatyti savo politiką dėl verslo, perspėdama, kad dabartinio premjero pozicija Europos atžvilgiu kelia „aiškų ir esamą“ pavojų.

Nors vyriausybė oficialiai tęs darbą, kol bus suformuota nauja, per tą laiką tradiciškai neturėtų būti priimamai jokie svarbūs politiniai sprendimai. Tuo tarpu 650 žemųjų parlamento rūmų narių vėl taps eiliniais visuomenės nariais.

Nuo šių rinkimų rezultatų priklausys Britanijos narystės Europos Sąjungoje ateitis. Jie taip pat lems galių pusiausvyrą tarp Jungtinės Karalystės ir itin kategorišku tonu kalbančios jos narės Škotijos, kuri praėjusiais metais surengė referendumą dėl atsiskyrimo, nors tam ir nebuvo surinkta pakankamai balsų.

Tvyrant susiskaldžiusį politinį kraštovaizdį atspindinčiam netikrumui dėl ateities, abiejų pagrindinių partijų – Konservatorių ir Leiboristų – lyderiai kartu su penkių kitų partijų vadovais dalyvaus bendruose televizijos debatuose.

Opiausi klausimai – kaip suvaldyti šalies biudžeto deficitą, užtikrinti branginamos, bet į sunkią padėtį patekusios Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) ateitį ir išspręsti imigracijos keliamas problemas.

Rinkimų kampanijos pradžios išvakarėse paskelbti dviejų apklausų rezultatai prognozuoja įtemptą kovą. Viena jų rodo, kad leiboristai pagal populiarumą keturiais procentiniais punktais lenkia konservatorius, o kita – tokio paties dydžio konservatorių persvarą.

D.Cameronas pažadėjo – jeigu rinkimuose jį lydės sėkmė, jis iki 2017 metų pabaigos surengs referendumą dėl Britanijos narystės ES. Tuomet kiltų pavojus, kad Britanija pasitrauktų iš didžiausio pasaulyje prekybos bloko, o Jungtinės Valstijos siunčia signalus, kad nenori tokio scenarijaus.

Škotų nacionalistai užsiminė, kad tuo atveju, jeigu Britanija balsuotų už pasitraukimą iš ES, būtų inicijuotas naujas referendumas dėl regiono nepriklausomybės.

Tuo tarpu leiboristai pasisako prieš bet kokį referendumą dėl ES narystės.