Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, graikų premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) vis dar yra mįslė Graikijai ir Europai.

Kai kam jis yra meistriškas strategas, kuris nepasidavė Graikijos kreditoriams ir suteikė žmonėms teisę tarti paskutinį žodį dėl skausmingo skolų susitarimo.

Kitiems jis yra naujokas nemokša, nukreipęs Graikiją į nežinomus vandenis, kai skubotai sušaukė balsavimą, po kurio šalis gali iškristi iš euro zonos.

Kad ir koks bus sekmadienio referendumo rezultatas, šis politikas, papiktinęs kolegas ES savo užsispyrimu ir sugluminęs juos atsisakymu užsirišti kaklaraištį, kol nebus pasiektas susitarimas, smarkiai rizikuoja.

A.Cipras neigia, kad nerūpestingai elgiasi su Graikijos ateitimi ir sako, kad „Ne“ sustiprintų Atėnų pozicijas derybose su Europa ir TVF, ir kad kalbos apie Graikijos iškritimą yra ne daugiau nei panikos kėlimas.

Visuomet maištininkas

Jau paauglystėje A.Cipras buvo prie barikadų – kovojo už teisę moksleiviams nuspręsti, ar lankyti pamokas.

„Mes norime teisės patys spręsti, ar praleisti pamokas“, – sakė jis interviu televizijai, kai būdamas 17-os vadovavo sėdimajam streikui mokykloje.

Prabėgus 23 metams jis vėl neigia taisykles. Tačiau Graikijos visuomenė, kuri jam pradėjus dirbti premjero poste sveikino jo kovingumą bendraujant su kreditoriais, neapsisprendžia dėl to, ar jį palaikyti.

Vis dėlto, nepaisant jo drąsios pozos ir kalbų apie du kartus finansiškai gelbėtos Graikijos „pažeminimo“ nutraukimą, šis 40-metis, vadovaujantis radikalių kairiųjų partijai „Syriza“, padarė daugybę nuolaidų sunkiose derybose su kolegomis euro zonoje.

Jis sutiko toliau mažinti išlaidas ir įgyvendinti struktūrines reformas, ir tai paskatino buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) su pasitenkinimu pareikšti, kad A.Cipras „suvalgė savo skrybėlę“.

Tačiau birželio 27 dieną A.Cipras užbrėžė liniją.

Atmesdamas papildomas tapymo priemones, susietas su 12 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos Graikijai pratęsimu penkiems mėnesiams, jis eteryje paskelbė apie netikėtą referendumą dėl šio paketo, kuris bus rengiamas jau po savaitės.

„Žmonės turi nuspręsti be jokio šantažavimo“, – pareiškė jis.

Liepto galas

Olivier Delorme‘as (Olivjė Delormas), prancūzų ir graikų istorikas, sakė, kad A.Cipras „darė nesibaigiančias nuolaidas ir kaskart būdavo atbloškiamas atgal“.

„Sakydamas „nebijokite“ ir kalbėdamas apie „atkurtą orumą“ jis tęsia pasipriešinimo leitmotyvą iš Graikijos istorijos“, – sakė O.Delorme‘as, palygindamas „Syriza“ prieigą su graikų sukilimu valdant Osmanams.

Dėl to, kad laikėsi savo, A.Cipras tapo radikalių kairiųjų partijų visoje Europoje vėliavnešiu.

Tačiau staigus jo sprendimas savo demokratijos viziją išbandyti referendumu išprovokavo panikos scenas Graikijoje, kur žmonės iškart po tos šeštadienio transliacijos ėmė būriuotis prie bankomatų bandyti išsigryninti pinigų.

Po dienos, kaip ir tikėtasi, vyriausybė įvedė kapitalo kontrolės priemones, apribodama pinigų pasiėmimą iš bankų.

Dėl to chaoso kai kurie A.Cipro šalininkai ėmė ant jo pykti.

Dvi dienos prieš referendumą apklausos parodė, kad „Taip“ stovykla išaugo ir prilygo „Ne“ stovyklai ar gal net šiek tiek ją aplenkė.

Finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) užsiminė, kad vyriausybė atsistatydins, jei pralaimės.

Tačiau A.Cipras savo planų neatskleidė, tik pasakė, kad tokiu atveju prisiims savo atsakomybę kaip „konstitucijos garantas“.